Neapgalvotas siūlymas?

Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas sakė, kad socialdemokratai šiam mokesčiui nepritars.

„Mes dar nediskutavome dėl šitų pataisų, bet akivaizdu, kad negalėsime pritarti. Tai, kas vyksta, ir tas pataisas galėčiau pavadinti visiška valdžios desperacija. Pirmiausia, baiminamasi dėl iš Europos Komisijos gresiančių milijoninių baudų. Antras dalykas, jie vis tiek ieško varianto, kaip tą taršos mokestį reikėtų integruoti ir įgyvendinti savo Vyriausybės pažadus ir programą, kad toks mokestis atsirastų“, – sakė L. Jonauskas.

Jis paaiškino, kuo šis pasiūlymas netinkamas.

Automobilis yra būtinybė, bet mūsų valdantieji to nesupranta.

„Mes kalbėjome apie senesnį taršos mokestį, kad jame trūksta logikos, trūksta racionalių argumentų, kad automobilis, važiuojantis 100 km ir 50 tūkst. km per metus, kainuos tiek pat, o šiuo atveju CO2 dedamoji šiek tiek turi daugiau logikos. Tačiau yra visiškai nepaisoma faktų, kas vyksta kaimyninėje Lenkijoje – jei ten yra sumažintas PVM degalams ir žmonės, važiuodami maisto produktų apsipirkti, prisipila pilnus bakus, tai vis tiek teršia Lietuvoje, o už tą taršą nebus mokama. Mes kalbame apie tai, kad taršos mokestis yra skirtas kovoti su tarša, o ne surinkti papildomas pajamas į biudžetą, bet ir šita versija yra neteisinga ir ne iki galo apgalvota“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto narys.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Valdantieji kritikos negirdi. Buvo labai aiškiai komunikuojama ir prieš tai, kritikuojant taršos mokestį. Nors tam tikros ministerijos sakė, kad negirdi kritikos, bet galbūt labai prastai klausėsi. Pagrindinė kritika ir buvo ta, kad žmonės, neturėdami kitų alternatyvų, vis tiek sukandę dantis mokės tą taršos mokestį, bet pokyčio taršos klausime nebus jokio. Mes kalbame apie tai, kad pirmiausia turėtų atsirasti infrastruktūra“, – teigė L. Jonauskas.

Pateikė alternatyvų

Pasak L. Jonausko, nemokamas viešasis transportas valstybei ir gyventojams apsimokėtų.

„Turėtų būti alternatyvos, kaip žmogus galėtų važiuoti kitaip, kad jis išvengtų to taršos mokesčio ir kad jam nereikėtų mokėti prabanga virstančio kuro mokesčio ir t. t. Šioje vietoje yra tokios alternatyvos kaip nemokamas visuomeninis transportas. Estija jau seniai padarė nemokamą visuomeninį transportą savivaldybėse, ir puikiai džiaugiasi, mažėja ir tarša, ir kamščiai, žmonėms patogu nuvažiuoti. Esu skaičiavęs, kad Vilniuje tai galėtų kainuoti apie 30 mln. eurų per metus – tai nėra dideli pinigai. Per klimato kaitos programą iš Aplinkos ministerijos yra finansuojama aibė visokiausių programų, įvairių paskatų ir t. t., kuriuos apjungus galima bent jau sostinėje apmokėti alternatyvą“, – tikino pašnekovas.

Ieško varianto, kaip tą taršos mokestį reikėtų integruoti ir įgyvendinti savo Vyriausybės pažadus ir programą, kad toks mokestis atsirastų.

„Automobilis yra būtinybė, bet mūsų valdantieji to nesupranta. Kitos savivaldybės jau ir savo jėgomis bando išspręsti tą klausimą. Tiek Mažeikiai, Skuodas, Rokiškis, kitos savivaldybės jau padarė nemokamą visuomeninį transportą žmonėms savivaldybės ribose, miesto susiekimui. Tai reiškia, kad yra ne tik vizija, bet ir skaičiavimai, kodėl tai daryti apsimoka. Jeigu žmonėms bus alternatyva, nereikės iš miesto galo važiuoti į miesto centrą su savo automobiliu (jei tik tam automobilis yra skirtas), nereikės mokėti už automobilio eksploataciją, kurą, tepalus, draudimus ir t. t., žmogus iš tikrųjų pagalvos, kam reikalingas tas teršiantis automobilis, kada aš galiu sėsti į švarų, greitą, patogų, elektrinį, neteršiantį visuomeninį transportą ir nemokamai keliauti?“ – šnekėjo L. Jonauskas.

Jis prakalbo ir apie elektromobilius.

„Lygiai taip pat yra ir su kita alternatyva, t. y. elektromobilių įkrovimu. Mes Seime esame prisiėmę klimato kaitos darbotvarkę, kuri galioja iki 2030 m., ten kalbame apie tai, kaip valstybė palaipsniui turėtų pereiti prie elektromobilių. Esame užsibrėžę, kad nuo 2030 m. 50 proc. registruojamų automobilių turėtų būti elektromobiliai. Tačiau yra vienas labai paprastas klausimas: kur daugiabutyje gyvenančiam žmogui tokį automobilį krauti?“ – sakė Aplinkos apsaugos komiteto narys.

„Yra ir statybų techninis reglamentas, ir savivaldybių programos, kuriuose daugiabučių namų gyventojai skatinami remontuotis, tvarkytis kiemus, pasistatyti užtvarus ir  t. t. Ten ir turi atsirasti tos naujos mados – ten numatytas nemažesnis tam tikras elektromobilių įkrovimo vietų skaičius ir t. t. Jeigu valdžia nepasirūpins reglamentavimu, jeigu nebus sukuriamos alternatyvos skiriant tam finansavimą, tai tas taršos mokestis, koks buvo anksčiau siūlomas, koks yra ir dabar siūlomas, neprisidės absoliučiai prie taršos mažinimo, jis tik bus priemonė susirinkti daugiau pinigų į biudžetą“, – tvirtino L. Jonauskas.