„Dabartinis Seimo sprendimas nedaro įtakos mūsų įgyvendinamiems projektams“, – teigiama BNS atsiųstame „Lietuvos energijos“ komentare.

Seimas ketvirtadienį leido Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau statomų atliekų deginimo elektrinių. Be kita ko, Seimas uždraudė tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.

Konservatorius Mykolas Majauskas ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime premjero Sauliaus Skvernelio klausė, kokie bus tolesni Vyriausybės sudarytos darbo grupės, vertinančios šiuos projektus, veiksmai.

„Darbo grupė projektą yra pateikusi, bet nieko tai bendra neturi su priimtu įstatymu, vertinami kiti dalykai, pirmiausiai ekonominio pagrindimo. Nesiečiau to su įstatymu“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo premjeras.

Seimo priimtas pataisas dar turi patvirtinti prezidentė. Opozicinių frakcijų nariai ketvirtadienį pasirašė kreipimąsi į prezidentę, prašydami jos vetuoti priimtas pataisas.

Jei pataisos įsigaliotų, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.

Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.

Opozicija prašo vetuoti

Seimui leidus Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, opozicija prašo šalies vadovės pataisas vetuoti.

Konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad sprendimas valstybei galėtų padaryti kelis šimtus milijonų eurų nuostolių, taip pat jis pakenktų Vilniaus ir Kauno gyventojams. 

„Šie projektai buvo skirti sumažinti Vilniaus ir Kauno gyventojams šildymo kainas, o sustabdžius ar pakeitus šiuos projektus, tokia galimybė bus prarasta“,  – teigė M. Majauskas.

Pasak jo, pataisos pažeidžia ir dvi konstitucines nuostatas.

„Tai pamina pamatinius teisėkūros principus, kad priimti teisės aktai negaliotų atbuline tvarka, tai čia labai aiškus prieštaravimas Konstitucijai. Antras prieštaravimas yra (...) – Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad esminiai sprendimai, kurie reguliuoja ūkinių subjektų veiklą, turi būti priimami įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Čia įstatymu priimtas sprendimas deleguoti tokius sprendimus Vyriausybei“, – tvirtino M. Majauskas.

Anot jo, prezidentei pataisų nevetavus, dėl jų bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.