Teigiama, kad nauja tvarka biudžetui kainuotų apie 100 mln. eurų, tačiau šias netektis siūloma kompensuoti lėšomis, gautomis iš būsimo bankų solidarumo mokesčio.

Tam parlamentarai inicijuoja jų parašų rinkimą – prašymas išduoti parašų rinkimo lapus antradienį bus pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai.

„Šiandien mes Vyriausiajai rinkimų komisijai teiksime prašymą, kad būtų išduoti parašų rinkimo lapai rinkti parašus ir kaip gyventojų iniciatyvą teikti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri padėtų būsto paskolas turintiems asmenims susimažinti savo įnašus“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „darbietis“ Vytautas Gapšys.

„Ketvirtadienį tikimės susitarti su Vyriausiąja rinkimų komisija, kad dalyvausime jų posėdyje ir balandžio viduryje galėtume pradėti rinkti prašus, turėsime tam du mėnesius, per kuriuos reikia surinkti bent 50 tūkst. gyventojų parašų. (...) Valdantiesiems tai būtų ženklas, kad tai ne šiaip opozicijos iniciatyva, bet piliečių iniciatyva, kurią palaiko didelis skaičius žmonių“, – kalbėjo Seimo narys.

Anot jo, kaip ir iki 2009 metų galiojusi lengvata, būtų deklaruojama per metus sumokėta palūkanų suma ir atitinkamai  mažinamos apmokestinamos pajamos.

„Tai reiškia, jei sumokėjai apie 1000 eurų palūkanų, tai maždaug 20 proc. mažesnės būtų palūkanos, 200 eurų būtų grąžinama, kaip dabar grąžinama už kitas panašias lengvatas“, – sakė V. Gapšys.

„Manome, kad tai būtų sąžininga. Daugiau nei 200 tūkst. namų ūkių šiuo metu moka ryškiai padidėjusias palūkanas, Europos Centrinis Bankas didina palūkanų normas ir naujausiais pranešimais nesvarsto galimybės dar sustoti“, – kalbėjo jis.

Dabar siūloma solidarumo mokesčio įnašais finansuoti krašto apsaugą, tačiau „darbietis“ Andrius Mazuronis pabrėžė, kad dėl šios iniciatyvos krašto apsauga nenukentėtų.

„Čia vienas kitam neprieštaraujančios iniciatyvos, krašto apsauga gauna tiek finansavimo, kiek yra pajėgi įsisavinti. Daugiau paskyrus, daugiau įsigijimų nebus, nes tiesiog nėra pajėgūs įsisavinti tiek lėšų. Krašto apsaugai tas projektas nėra priešas“, – kalbėjo jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys Linas Jonauskas kalbėjo, kad lengvata atstatytų teisingumą ir panaikintų diskriminaciją, kadangi 2009 metais tokia lengvata buvo taikyta.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas Tomas Tomilinas aiškino, kad Lietuva turėtų imti pavyzdį iš Lenkijos, kuri numatė įvairių priemonių šeimoms ir piliečiams dėl išaugusių palūkanų normų.

„Lenkija per praėjusius ir šiuos metus skyrė apie 2 mlrd. eurų tokioms priemonėms, (...) įvertinus šalies dydį tai yra apie 100-200 mln. eurų (Lietuvos atveju – BNS), tokiame lygyje imdami pavyzdį iš kaimynų, galėtume pateikti vienokį ar kitokį sprendimą šeimoms, kurios susiduria su situacija, kai palūkanos išaugo drastiškai ir greitai“, – sakė T. Tomilinas.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas svarstė, kad lengvatos galėtų būti mokamos ir ilgesniu laikotarpiu, o ne tik vienerius metus.