„Šis biudžeto pakeitimas yra pakankamai solidus – daug pinigų numatyta ir tam, kad sparčiau didėtų žmonių pajamos: ir neapmokestinamasis pajamų dydis, ir pensijos, taip pat didelė dalis šių lėšų skiriama tiesiogiai suminkštinti energetinių išteklių kainų augimą“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė parlamento vadovė.
„Tikrai pajus tiesiogiai žmonės šiuos pakeitimus ir jie yra labai svarbūs – priemonės įsigalios, jeigu Seimas joms pritars, skirtingai – vienos nuo birželio, kitos nuo liepos. Antrajam pusmečiui tikrai kiekvienas žmogus pajus tą sušvelninimą, kuris yra būtinas vertinant pasaulinį kontekstą ir tai, kokia yra infliacija“, – pridūrė ji.
Šis biudžeto pakeitimas yra pakankamai solidus – daug pinigų numatyta ir tam, kad sparčiau didėtų žmonių pajamos.
V. Čmilytės-Nielsen teigimu, šis, jau antrasis 2022 metų biudžeto tikslinimas gali būti ne paskutinis.
„Visko gali būti. Situacija yra tokia neapibrėžta, vyksta karas, tai neatmesčiau tokios (dar vieno tikslinimo – BNS) būtinybės. Juolab, kad jau ir pavasario sesijoje, kuri tik prasidėjo, jau antrą kartą svarstome – dėl gynybos visų pirma turėjome koreguoti. Aplinkybės ir situacija parodys, jeigu bus toks poreikis, tai tą padarysime dar kartą“, – teigė Seimo pirmininkė.
Tuo metu Biudžeto ir finansų komiteto narys „valstietis“ Valius Ąžuolas apgailestavo, kad nenumatyta mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) smarkiai brangstantiems maisto produktams.
„Turbūt viena iš pagrindinių šio paketo (įstatymų pataisų, susijusių su biudžeto pataisomis – BNS) bėdų, kad nėra jokių priemonių maisto produktų kainų reguliavimui“, – teigė V. Ąžuolas.
Pasak jo, virš 90 proc. Europos Sąjungos valstybių taiko mažesnį PVM ar kitas priemones maisto kainoms reguliuoti.
„Mes esame tarp tų trijų valstybių, kurios to netaiko. Tikiuosi, kad atsiras tam tikri pasiūlymai ir Seimas tam pritars – dėl maisto kainų mažinimo“, – kalbėjo parlamentaras.
Vyriausybei išvakarėse pritarus šių metų valstybės biudžeto pataisoms, jos ketvirtadienį teikiamos svarstyti Seimui. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,47 mlrd. eurų.
Pakeitimais bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą.
Patikslintame biudžeto projekte numatoma 973 mln. eurų skirti infliacijos pasekmių sušvelninimui, iš jų 570 mln. eurų – kompensuoti gyventojams dalį smarkiai išaugusių dujų ir elektros kainų.
Naujausi komentarai