„Kaip šeimai patogiau, kaip jai atrodo geriausia, taip ir turi tvarkyti biudžetą. Čia negali būti teisingiausia ar neteisingiausia“, – teigė užkalbinta pašnekovė.
„Manau, turėtų būti ir bendras biudžetas, ir kiekvienas – dar savo asmeninėms išlaidoms kažkokią atskirą dalį. Į bendrą biudžetą kiekvienas turėtų įnešti pagal susitarimą, priklausomai nuo to, kiek kuris uždirba“, – porino kita praeivė.
„Aš – už bendrą biudžetą šeimoje. Manau, tas, kuris uždirba daugiau, daugiau ir deda“, – teigė vyras.
– Lietuviai Europos šalių kontekste atrodo tokie individualistai. Didžioji dalis linkusi turėti individualias sąskaitas, individualų biudžetą. Čia blogai ar gerai?
– Turbūt čia yra kultūrinis skirtumas. Pagal mūsų apklausą, iš tiesų didžioji dauguma europiečių – šeši iš dešimties – norėtų šeimos ar poros finansus tvarkyti kartu. Kartu, tai reiškia, kad nebūtinai turi būti viena sąskaita. Pusė iš jų norėtų turėti bendrą, vieną sąskaitą, o likusioji dalis norėtų – ir bendros sąskaitos bendroms išlaidoms, ir atskiros asmeniniams poreikiams.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Reikėtų apibrėžti, kas yra bendras biudžetas?
– Mes teiravomės bendrų principų, kaip šeimos mato savo bendrus finansus. Galbūt įdomiausias buvo toks rodiklis, kad labai daug lietuvių, beveik daugiau kaip pusė, bendrus finansus valdo spontaniškai, kaip papuola. Tai reiškia, kad neturi taisyklių, nėra susitarę, kas konkrečiai už ką moka, ką perka. Ir tik mažoji dalis, praktiškai tik kas dešimta pora, teigė, kad yra aiškiai susitarę, kad, pavyzdžiui, vienas moka už būsto paskolą, kitas – moka komunalinius mokesčius, perka maistą ir pan. Beje, labai nedaug šeimų, porų teigė, kad jei vienas uždirba daugiau, tai ir jo indėlis į biudžetą didesnis. Dar kitiems tvarkyti šeimos biudžetą padeda tėvai.
Iš visų Europos šalių lietuviai yra labiausiai pasisakantys už atskiras šeimos sąskaitas. Tai rodo labai didelį individualumą ir tuo pačiu norą asmeniškai kontroliuoti savo finansus.
– Koks teisingiausia būtų šeimos biudžeto modelis?
– Čia yra bendras poros ar kartu gyvenančių draugų, kurie irgi gali turėti bendrą biudžetą, susitarimo reikalas. Svarbiausia aptarti, suprasti, kokių turi bendrų išlaidų, kokių turi pajamų. Yra kas mėnesį vykstančios išlaidos, tai – komunaliniai mokesčiai, maistas, būsto paskola. Yra ir kitų retesnių išlaidų, tokių kaip didesnis pirkinys, kelionės galbūt. Pastarosioms išlaidoms irgi galima būtų taupyti kartu. O mėnesines išlaidas svarbu numatyti iš anksto.
– Ar jūsų tyrimas patvirtina, kad kone kas antras lietuvis savo piniginėje turi kokią nors slaptą kišenėlę, t. y. linkę dalį pajamų nuslėpti?
– Tokio klausimo atliekant tyrimą neuždavėme. Tačiau pagal bendrą tendenciją, iš visų Europos šalių lietuviai yra labiausiai pasisakantys už atskiras šeimos sąskaitas. Tai rodo labai didelį individualumą ir tuo pačiu norą asmeniškai kontroliuoti savo finansus.
Naujausi komentarai