„Mamadienis“ – ir auginantiems vieną vaiką

Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas  Darbo kodekse siūlo numatyti, kad ir vieną vaiką auginantys darbuotojai turėtų galimybę pasinaudoti papildoma poilsio diena per mėnesį, tai yra „mamadieniu“ ar „tėvadieniu“.

Šiuo metu Darbo kodeksas numato, kad ši papildoma poilsio diena, skirta vaiko auginimo ar ugdymo reikmėms, priklauso tik tiems dirbantiems asmenims, kurie turi du vaikus iki dvylikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų amžiaus.

„Tai sudaro sunkumų darbuotojams, kurie augina vieną vaiką, ir ypač mamoms ar tėčiams, kurie augina vaiką vieni, nes sunkina darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimą. Papildoma, universaliau taikoma, laisva diena gali padėti palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą“, – sako projekto iniciatorius Seimo narys G. Paluckas.

Papildoma, universaliau taikoma, laisva diena gali padėti palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą.

Pavedimu į sąskaitą

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas Darbo kodekse siūlys numatyti, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą.

Tikimasi, kad  įvedus atsiskaitymo už darbą užmokestį ir su darbo santykiais susijusių išmokų grynaisiais pinigais ribojimą, bus sumažintas atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekis, dėl ko sumažės prielaidos „šešėlinei ekonomikai”.

Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Tai reiškia, kad darbo užmokestis gali būti išmokamas grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

Siekiant skaidrinti dienpinigių išmokėjimo sistemą Seimo narys liberalas Simonas Gentvilas siūlo Darbo kodekse numatyti, kad dienpinigiai gali būti išmokami tik bankiniu pavedimu.

Tikimasi, kad šis pakeitimas sumažins netinkamo dienpinigių išmokėjimo ar jų neišmokėjimo tikimybę.

Šiuo metu įstatyme nėra numatyta privaloma dienpinigių išmokėjimo forma.

Mobingas ir kokie jo  prevencijos būdai

Seimo narys socialdemokratas G. Paluckas Darbo kodeksą siūlys papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis mobingo sąvoką ir jo prevenciją. Taip pat siūloma į šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašą įtraukti ir mobingą.

Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbdavys darbovietėje yra atsakingas už mobingo prevenciją.

Pagal siūlomą projektą, „mobingas – bet koks ir bet kokios formos įžeidžiantis, užgaulus ar kitoks piktnaudžiaujamo pobūdžio pasikartojantis elgesys, nukreiptas prieš atskirą (-us) darbuotoją (-us), kuriuo pažeidžiama darbuotojo profesinė, materialinė, socialinė ar psichologinė gerovė, sukeliamas poveikis psichinei ir fizinei darbuotojo sveikatai, reputacijai, mažinamas darbuotojo produktyvumas. Darbo ginčą nagrinėjanti institucija, atsižvelgusi į aplinkybes, gali mobingu pripažinti nedaugkartinio pobūdžio šiurkštaus pobūdžio veiksmus, jei šie pažeidė asmens teises.“

Priėmus siūlomus Darbo kodekso pakeitimus mobingas būtų traktuojamas kaip darbo įstatymų pažeidimas ir už jį būtų taikoma administracinė atsakomybė darbdaviui.

Priėmus siūlomus Darbo kodekso pakeitimus mobingas būtų traktuojamas kaip darbo įstatymų pažeidimas ir už jį būtų taikoma administracinė atsakomybė darbdaviui.

Šiuo metu darbo santykius apibrėžiančiuose įstatymuose nėra atskirai apibrėžtas mobingo terminas. Galiojančiame Darbo kodekse yra straipsnis, reglamentuojantis darbuotojų garbės ir orumo gynimą.

Jis numato, kad „darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį“.

Pagal galiojantį Darbo kodeksą, darbdavys turi imtis „visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti.“

Aktualu dirbantiems nuotoliniu būdu

Vis daugiau darbuotojų dirbant nuotoliniu būdu, t.y. iš namų, siūloma papildyti Darbo kodeksą nuostatomis, kuriomis būtų užtikrinta darbuotojų teisė į privatų gyvenimą.

Socialdemokratų partijos frakcijos narys Tomas Bičiūnas Darbo kodekse siūlo numatyti, kad „darbuotojai turi teisę atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavių nepasiekiamais ne darbo laiku, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, jei to nereikalauja darbo pobūdis.“

"Po darbo valandų darbuotojams turi būti užtikrinta teisė būti nepasiekiamiems. Nuolatinis darbuotojo reagavimas į darbinius reikalus po darbo valandų tapo savotišku darbuotojų išnaudojimu bei spaudimu darbuotojui visada būti prieinamam bei pasiekiamam, – sako Seimo narys T. Bičiūnas.

Pasak jo, dirbant nuotoliniu būdu, pravartu nusimatyti terminą, per kurį nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas privalo atsakyti į klientų ar kolegų elektroninius laiškus ir skambučius bei apibrėžti, kokiomis valandomis darbuotojas turi būti pasiekiamas.

Seimo narys  socialdemokratas Linas Jonauskas siūlys papildyti Darbo kodeksą nuostatomis dėl nuotolinio darbo metu darbuotojų patiriamų darbo išlaidų kompensavimo.

Siūloma numatyti, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbdavys privalo suderinti su darbuotoju ne vėliau kaip iki nuotoliniu būdu dirbamo mėnesio pabaigos. Taip pat siūloma numatyti, kad kompensacija negali būti įskaičiuota į darbuotojo darbo užmokestį.

Tikimasi, kad toks reguliavimas užkirs kelią  galimam darbdavio piktnaudžiavimui, kai išlaidos išvis nekompensuojamos arba įskaičiuojamos į darbuotojo darbo užmokestį.

Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad, jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Taip pat nurodoma, kad kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

MMA – ne mažesnė kaip 55 proc. vidutinio darbo užmokesčio

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Bukauskas ketina pateikti dar praėjusią Seimo kadenciją 2018 metų gruodį įregistruotą  Darbo kodekso pataisą, siūlančią numatyti, kad minimalioji mėnesinė alga (MMA) turi būti ne mažesnė kaip 55 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad MMA dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų ketvirto ketvirčio ir einamųjų metų pirmų trijų ketvirčių šalies vidutinio darbo užmokesčio vidurkį, kurį skelbia Statistikos departamentas.

Pagal Darbo kodekso pataisą, minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtintų Vyriausybė.

Galiojančiame Darbo kodekse minimalioji mėnesinė alga nėra susieta su vidutiniu šalies darbo užmokesčio dydžiu.

Šiuo metu numatyta, kad  minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Nekvalifikuotu darbu laikomas darbas, kuriam atlikti nekeliami jokie specialūs kvalifikacinių įgūdžių ar profesinių gebėjimų reikalavimai.

Minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Vyriausybė, gavusi Trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas.