Plenariniame posėdyje buvo teikiami projektai, susiję su pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kuro akcizų mažinimu, neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimu ir elektros rinkos liberalizavimo proceso atidėjimu.

Iš karto po nesėkmingos balsavimų serijos sureagavo Darbo partijos frakcijos atstovas Artūras Skardžius.

„Tenka padėkoti valdantiesiems už tą suteiktą viltį ir apgailestauti, kad vėl su valdančiųjų buldozeriu buvo pervažiuota per mažus, išdygusius demokratijos lūkesčių daigučius Lietuvos parlamente. Ačiū jums“, – nuo šoninio mikrofono ironizavo „darbietis“.

Tačiau Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikino, kad būtent dėl tokio scenarijaus buvo sutarta iš valdančiųjų ir opozicijos atstovų suburtoje derybinėje Dialogo grupėje.

„Įvyko taip, kaip ir buvo sutarta: klausimams nebus pritarta po pateikimo, tačiau bus leidžiama tobulinti. Ar turite priekaištų? Manau, ne“, – tvirtino E. Gentvilas

Tuo metu konservatorius Jurgis Razma akcentavo, kad pateikimo stadijoje išreikšta valdančiųjų parama opozicijos „antiinfliaciniams“ siūlymams būtų tik apsimetinėjimas.

Įvyko taip, kaip ir buvo sutarta: klausimams nebus pritarta po pateikimo, tačiau bus leidžiama tobulinti.

„Dėl jūsų projektų balsavome sąžiningai. Jeigu matome, kad nebalsuosime dėl jų ateityje, tai ar reikia tų dirbtinių žaidimų, lyg kažkokių pataikavimų, kad po pateikimo pritariame, o žinome, kad svarstymo stadijoje visi balsuosime prieš“, – aiškino jis.

Vis tik Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Saulius Skvernelis išsakė nusivylimą, kad valdančioji dauguma nepademonstravo geros valios opozicijos atžvilgiu.

„Mūsų jaunieji kolegos, sėdintys šalia, teikdami savo įstatymo projektus prašo tik vieno – pritarkime po pateikimo, kad galėtume pradėti diskusiją Seime. Lygiai tas pats noras šiandien iš opozicijos, kad jūs pritartumėte tiems keturiems įstatymo projektams, kurie negarantuoja priėmimo, bet atsirastų galimybė diskutuoti Seime“, – konservatoriui replikavo S. Skvernelis.

Ragino atidėti elektros rinkos liberalizavimo procesą: žmonės moka skaičiuoti

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovo Arvydo Nekrošiaus pristatytu Elektros energetikos įstatymo projektu siūlyta atidėti nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą į vėlesnį laiką. Visiems buitiniams vartotojams, kurių faktinis elektros energijos suvartojimas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. yra ne mažesnis kaip 1 000 kWh, pasirinkimą atidėti iki 2024 m. sausio 1 d. Dabar numatytas terminas iki 2022 m. liepos 1 d.

Visiems likusiems vartotojams, kuriems elektros energija tiekiama visuomenine elektros energijos kaina – atidėti iki 2024 m. liepos 1 d., kai dabar numatytas terminas iki 2023 m. sausio 1 d.

„Žmonės turi rinktis pagal rinkos tendencijas. Jeigu nepriklausomi elektros tiekėjai tarpusavyje konkuruodami pasiūlys kažkokį pigesnį tarifą, patys žmonės ir pasirinks. Tikrai nebus nenoro rinktis. Žmonės moka skaičiuoti. Jeigu jie matys, kad tarifas yra gerokai pigesnis, jie ir pasirinks tą tiekėją“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo A. Nekrošius.

Vis tik projekto nepalaikęs Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Jurgis Razma akcentavo, kad tiekėjo pasirinkimo galimybės sudarymas buvo nulemtas Europos Sąjungos lygmeniu priimtų įsipareigojimų, o šiame procese Lietuva smarkiai atsilieka nuo kaimyninių Latvijos ir Estijos.

Be to, konservatorius pabrėžė, kad antrasis etapas pasibaigs jau greičiau nei už savaitės, todėl po kurio laiko priimto įstatymo taikyti atgaline data būtų neįmanoma.

„Net jeigu mes tą įstatymą ir priimtume, tai terminas jau būtų pasibaigęs. Negalima pratęsto to, kas pasibaigė. Šiam momentui tiekėjo nepasirinko 130 tūkst. vartotojų iš 740 tūkst. Tai yra 18 proc. Manau, kad dar savaitė leis nemažai jų daliai pasirinkti. O kad tam tikra dalis liks po to, tai galbūt vieną kitą mėnesį keliais eurais brangiau sumokėjus per trumpą laiką išspręsime tą klausimą“, – prieš siūlymą pasisakė J. Razma.

Už elektros rinkos liberalizavimo proceso terminų atidėjimą balsavo 61 parlamentaras, 36 balsavo prieš, dar 33 susilaikė, todėl siūlymui po pateikimo nebuvo pritarta.

NPD siūlė sulyginti su minimalia alga: anksčiau ar vėliau tai teks padaryti

Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos parlamentaro Algirdo Syso pristatytomis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma NPD prilyginti nuo metų pradžios nustatytam minimalios algos (MMA) dydžiui. Tuo metu asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis bei asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis siūloma taikyti 1,5 MMA dydžio neapmokestinamąjį dydį.

„Anksčiau ar vėliau turbūt ateisime prie tos idėjos, kad paprasčiausiai turėti neapmokestinamą minimumą, kaip tai turi kitos šalys“, – Seimo posėdyje kalbėjo A. Sysas.

„Turbūt valstybės biudžetui paprasčiau būtų laipsniškas perėjimas. Palaikau, kad depolitizuoti šitą klausimą, kaip mes padarėme su pensijomis“, – tęsė jis.

Tačiau prieš projektą pasisakęs Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas kvietė ieškoti sutarimo, kad NPD reikia didinti, bet tai daryti ragino nuosekliai.

„Dar viena tokia pergalė ir aš nebeturėsiu kariuomenės. Taip sakė Graikijos karalius Pyras, laimėjęs karą prieš romėnus. Aš nerimauju ar nebus čia tokia opozicijos pergalė, kuomet priėmus tokį sprendimą, staiga iš biudžeto tai pareikalautų daugiau, kaip pusės milijardo eurų“, – svarstė M. Majauskas.

Už NPD didinančias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas balsavo 59, dar 21 balsavo prieš, o 41 Seimo nariai susilaikė – palaikymo šiam siūlymui taip pat neužteko.

Siūlantys mažinti kuro akcizą lygino kainas Lietuvoje ir Lenkijoje

Tuo metu Akcizų įstatymo pataisas, kuriomis iki gruodžio 31 d. siekiama sumažinti akcizus degalams – bešviniam benzinui, gazoliams (dyzelinui), naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, pristatė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius.

Akcizas 1 tūkst. litrų benzino pagal šį siūlymą sumažėtų nuo 466 iki 359 eurų, o 1 tūkst. litrų dyzelino – nuo 372 iki 330 eurų ir siektų minimalų ES tarifą. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išskyrus gamtines dujas būtų taikomas 304,10 euro už toną produkto akcizų tarifas, kuris sumažėtų iki 125 eurų už toną.

„Birželio 16 d. benzino ir dyzelino kainų skirtumas Lietuvoje ir Lenkijoje: Lietuvoje A95 benzino kaina buvo nuo 2,02 iki 2,12 eur., Lenkijoje buvo 1,69 eur. O dyzelino kaina Lietuvoje buvo beveik 2 eur., o Lenkijoje 1,652 eur. Tai norėčiau paklausti, kur yra analitikai? Kokios to priežastys“, – retoriškai klausė A. Butkevičius.

Susilaikyti balsuojant dėl šio projekto raginęs M. Majauskas pateikė skaičiavimus, kad benzinas pagal šį projektą atpigtų maksimaliai 13 centų, dyzelinas 5 centais, tačiau tik su sąlyga, jog degalinės visą sumažėjusio mokesčio naudą perleistų vartotojams. Tačiau BFK pirmininkas pažymėjo, kad šiame projekte nebuvo pateiktas pasiūlymas, kaip užtikrinti, kad akcizo sumažėjimo nauda nenusėstų į degalinių operatorių sąskaitą.

„Esant didelio ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje priimti sprendimą, kuris kainuotų 127 mln. eurų, be jokių garantijų, kad visa nauda atitektų vartotojams, mano akimis, būtų labai neatsakinga“, – tikino M. Majauskas.

Idėją sumažinti akcizus kurui palaikė 59 Seimo nariai, 29 balsavo prieš, 40 susilaikė ir šis projektas taip pat buvo atmestas pateikimo stadijoje.

Taip pat ragino sumažinti PVM šildymui: tai tikrai sumažintų sąskaitas gyventojams

Galiausiai, socialdemokratas Eugenijus Sabutis pristatė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, kuriais siūlyta nustatyti nulinio PVM tarifo taikymą šildymui, karštam vandeniui, kūrenamai medienai. Lengvatinio 9 proc. taikymą elektrai ir dujoms. Tokia tvarka būtų taikoma nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. faktiškai patiektoms prekėms.

„Šis sprendimas tikrai sumažintų būsimas gyventojų sąskaitas ir iš dalies leistų amortizuoti infliacijos sukeltą kainų bumą Lietuvoje. Noriu priminti, kad Seimas vieną kartą jau buvo žengęs panašų žingsnį ir nulinį PVM tarifą laikinai pritaikė centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Manau, visi matėme, kad tai davė tikrai teigiamą efektą“, – tvirtino E. Sabutis.

Tuo metu prieš projektą pasisakęs M. Majauskas pabrėžė, kad sprendimų, mažinančių augančias energetikos kainas, tikrai reikės. Tačiau jis paragino parlamentarus ieškoti būdų, leisiančių pasiekti kur kas didesnį efektą.

„Sutikite, kad sumažinus pridėtinės vertės mokestį dešimčia procentų, kai kainos auga 200 procentų, gyventojams esminio poveikio neturės. Todėl šiuo atveju kviečiu kolegas susilaikyti dėl šio paketo ir susėdus kartu tartis dėl esminių priemonių, kurios turėtų reikšmingą poveikį gyventojams, suvaldytų ir sumažintų energijos kainų augimą“, – siūlė BFK pirmininkas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas pateikimo metu palaikė 61 parlamentaras, 22 balsavo prieš, dar 45 susilaikė, todėl šiam siūlymui įveikti pirmąją stadiją balsų taip pat neužteko.

Projektai į darbotvarkę įtraukti po keletą savaičių trukusio opozicijos boikoto

ELTA primena, kad opozicinių frakcijų parengtame pakete teikiami siūlymai dėl lengvatinio PVM taikymo maisto produktams, šildymui, mažinti akcizus kurui, taip pat neapmokestinamąjį pajamų dydį sulyginti su minimalia mėnesine alga, atidėti elektros rinkos liberalizavimą ir nuo dabar galiojančio 6 mėnesių iki 12 mėnesių pratęsti terminą, kada įsigaliotų nauji mokestiniai pakeitimai.

Seimo valdantieji ir opozicija kelias savaites dirbo atskirai po to, kai daugumos parlamentarai, opozicijai paprašius pertraukos balsuojant dėl žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko interpeliacijos, kitą dieną surengė neeilinį Seimo posėdį ir vien savo balsais pritarė ministro atsakymams į interpeliacijos klausimus. K. Navickas postą išsaugojo, o jį pašalinti taip pat yra vienas iš opozicijos keliamų reikalavimų.

Vis tik po dar vieno konfliktui spręsti suformuotos Dialogo grupės susitikimo opozicinių frakcijų seniūnai pažadėjo antradienį grįžti į plenarinių posėdžių salę, jei ateinančio parlamento posėdžio darbotvarkėje bus įtrauktas antiinfliacinių priemonių paketas. Taip pat reikalauta, kad, jei paketas būtų patvirtintas po pateikimo, pertraukos tarp Seimo sesijų metu jį nagrinėtų speciali darbo grupė.