Išvakarėse ministras planuojamą pertvarką pristatė valdančiosios koalicijos – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – frakcijų Seime nariams.

Susitikime nedalyvavo nė vienas šių partijų lyderis – nei Seimo pirmininkas, demokratų vadovas Saulius Skvernelis, nei premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas, nei „Nemuno aušros“ vadovas Remigijus Žemaitaitis.

G. Paluckas socialdemokratų partijos suvažiavime savaitgalį teigė, kad siūlomi didesni mokesčiai nedidins finansinės naštos pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, o surinkti daugiau lėšų į valstybės biudžetą reikia siekiant kokybiškesnių viešųjų paslaugų.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra paraginęs valdančiuosius užtikrinti verslą, kad dabar patvirtinus mokesčių pakeitimus jie nebedidėtų iki kadencijos pabaigos.

Verslas piktinasi, kad valdžia jo negirdi, tikina, kad mokesčių pertvarka žalinga ekonomikai.

Finansų ministerija prognozuoja, kad dėl reformos Lietuvos BVP augimas bus 0,2 proc. punkto mažesnis.

BNS rašė, kad siekiant kompromiso dėl nekilnojamojo turto mokesčio Vyriausybė praėjusią savaitę pasiūlė Seimui leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

Tuo metu kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 20 tūkst. eurų vertės asmeniui arba 40 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Didesnės vertės turtui būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

Taip pat siūlomi trys progresiniai gyventojų pajamų mokesčio tarifai, šalia 20 proc. ir 32 proc. įvedant naują 25 proc. tarifą.

Be to, siūloma 1 proc. punktu iki 17 proc. tarifo padidinti pelno mokestį, apmokestinti visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę, įvesti vadinamąjį cukraus mokestį.

Pakeitimus ketinama priimti iki liepos, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų.

Priėmus siūlomą mokesčių pakeitimų paketą, 2026 metais planuojama į valstybės biudžetą papildomai surinkti 278,8 mln. eurų, 2027 metais – 551,9 mln. eurų. Didžiąją dalį šių lėšų žadama skirti krašto apsaugai.