Tai numatančias Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisas Seimo bus prašoma svarstyti skubos tvarka. 

Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas trečiadienį teigė, kad 60 mln. eurų suma leistų sumokėti avansinį mokėjimą už dar vieną vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą.

Mokesčio pratęsimui prieštaraujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentės Eivilės Čipkutės teigimu, bankai Lietuvoje jau dabar yra papildomai apmokestinti du kartus labiau, palyginti su kitomis įmonėmis.

Pataisomis siūloma, kad įnašas už 2025 metus, kaip ir už 2024-uosius, būtų skaičiuojamas pagal 2019–2022 metų grynąsias palūkanų pajamas. 

Pernai įvestas mokestis ir toliau būtų skaičiuojamas nuo grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių vidutines ketverių metų pajamas.

Bankai, uždirbantys daugiau nei 2 mln. eurų metinio pelno, šiuo metu moka 20 proc. pelno mokestį – 5 procentiniais punktais daugiau nei kitos įmonės. Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, abu tarifai kitąmet didės 1 punktu, tačiau jo įplaukos biudžetą pasieks tik 2026-aisiais.

Seimo opozicinių frakcijų atstovai gegužės viduryje įregistravo projektą, kuriuo siūloma bankų solidarumo įnašą pratęsti neribotam laikui. Projektą iniciavusios opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas tuomet teigė, jog jau surinkta daugiau nei 47 parašų, kad Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pataisos būtų įtrauktos į gegužės 30 dienos Seimo posėdžio darbotvarkę.

Lietuvos banko duomenimis, šalies bankai už praėjusius metus sumokėjo daugiau nei 250 mln. eurų solidarumo įnašo, o šiemet, prognozuojama, jo gali būti sumokėta dar apie 220 mln. eurų. 

Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, atskaičius solidarumo įnašą, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais.