Siekiant maksimaliai užkirsti kelią galimam seksualiniam smurtui prieš vaikus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kuriomis įtvirtintų pareigą asmeniui, ketinančiam dirbti, vykdyti savanorišką veiklą, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas, jei ta veikla yra susijusi su vaikais, turėti išduotą neteisėto darbo su vaikais prevencijos QR kodą. Toks kodas patvirtintų, kad asmuo nėra pripažintas kaltu už seksualinio pobūdžio ar kitus sunkius nusikaltimus.

„Saugūs nuo smurto vaikai – tai visų mūsų atsakomybė. Toliau kuriame instrumentus, padėsiančius apsaugoti vaikus nuo seksualinio smurto grėsmės. Darbdaviai, priimantys žmones dirbti su vaikais, galės pasinaudoti prevencine priemone – prašyti, kad su vaiku dirbsiantis žmogus pateiktų prevencijos QR kodą, įrodantį, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio ar kitus sunkius nusikaltimus. Tokio kodo galės reikalauti ir vaikų tėvai, samdydami individualiai dirbančius korepetitorius, aukles, būrelių vadovus ar kitus asmenis. Siūloma priemone norime užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimą, kad kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitus sunkius nusikaltimus pripažinti asmenys nedirbtų su vaikais, o darbdaviai vykdytų prievolę tikrinti ar tokie asmenys nedirba“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Darbdaviai, priimantys žmones dirbti su vaikais, galės pasinaudoti prevencine priemone – prašyti, kad su vaiku dirbsiantis žmogus pateiktų prevencijos QR kodą.

 

Prieš pradėdamas dirbti ar teikti paslaugas, šį prevencijos QR kodą asmuo turės pateikti darbdaviui, savanoriškos veiklos organizatoriui, juridiniam asmeniui ar juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai, pasitelkiančiai asmenį teikti paslaugas. Taip pat siūloma įtvirtinti darbdaviui, savanoriškos veiklos organizatoriui, juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai, pasitelkiančiai asmenį teikti paslaugas, pareigą patikrinti asmeniui išduotą prevencijos kodą ir įsitikinti, kad jis galioja.

Įstatymo pataisomis siūloma numatyti periodinį, reguliarų prevencijos kodo tikrinimą. Planuojama, kad tai turėtų būti atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per metus, o siekiant išvengti situacijų, kai manoma, jog yra objektyvios priežastys, leidžiančioms daryti prielaidą, kad asmeniui gali būti taikomas draudimas dirbti su vaikais – tokį prevencijos kodo patikrinimą atlikti bet kada. Tikėtina, kad tokios kontrolės galimybė turėtų visapusiškai sumažinti riziką vaikui patekti į galimai jam nesaugią aplinką bei suteikti galimybę tėvams jaustis ramiau, kad gaudamas tam tikrą paslaugą jų vaikas, kol tėvų nėra šalia, yra saugiose rankose.

Institucijos, atsakingos už prevencijos kodo tikrinimą

Kad būtų tinkamai įgyvendinamos su prevencijos QR kodu susijusios įstatymo nuostatos, planuojamas ir darbdavių kontrolės mechanizmas bei stebėsena, kaip šios nuostatos veikia praktikoje. Įstatymo pataisose siūloma paskirstyti atsakomybę keletui įstaigų pagal jų veiklos sritis ir numatyti, kad už nuostatų įgyvendinimo kontrolę būtų atsakingos bendrąja prasme:

• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei Valstybinė darbo inspekcija, turinčios teisę patikrinti ir įvertinti kaip laikomasi įstatyme numatyto apribojimo, bet kurį darbdavį ar paslaugos gavėją (įstaigą, organizacija) bet kuriuo metu, o specifinėse srityse;

• socialinių paslaugų įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie SADM;

• švietimo ir sporto įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Nacionalinė švietimo agentūra;

• sveikatos priežiūros įstaigose, įmonėse ir organizacijose – Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM.

Už nustatytų pareigų nevykdymą siūloma numatyti ir administracinę atsakomybę. Už asmens prevencijos kodo nepatikrinimą prieš priimant į darbą ar kartą per metus – nuo 300 iki 500 Eur, o už pakartotinį – nuo 500 iki 1 tūkst. Eur. Didesnė bauda numatyta tuo atveju, jeigu nustatoma, kad veiklą vykdo teistas asmuo – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. Eur, o jei toks atvejis nustatomas pakartotinį – nuo 5 tūkst. iki 6 tūkst. Eur.

Kam draudžiama dirbti su vaikais?

Asmenims, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti, teikti paslaugas, savanoriauti vietose, kuriose jie gali turėti tiesioginių ir reguliarių kontaktų su vaikais.

Tiesioginiu kontaktu su vaiku laikoma tokia situacija, kai asmuo turi galimybę likti vienas su vaiku, turi galimybę kurti bendravimo ryšį, užmegzti fizinį, emocinį santykį. Reguliariu kontaktu su vaiku laikoma tokai situacija, kai asmuo turi galimybę neatsitiktinai, daugiau nei vieną kartą kontaktuoti su vaiku.

Tikrinti prieš priimant į darbą – darbdavių pareiga 

Visi, kas priima į darbą darbuotojus, paslaugų tiekėjus – nesvarbu, ar pagal darbo sutartį, ar individualios veiklos pažymėjimą, taip pat savanoriauti ar vykdyti kitai veiklai susijusiai su vaikais, ir šiuo metu privalo paprašyti priimamų asmenų pateikti pažymą, kad jie nėra teisti už aukščiau nurodytus nusikaltimus. Tokią pažymą žmogus gali užsakyti iš Informatikos ir ryšių departamento Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (ĮKNR). Pažymą galima užsakyti ir elektroniniu būdu.

Tokios pažymos turėtų prašyti visos vaiko teisių apsaugos, vaikų socialines, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančios įstaigos, įmonės ir organizacijos, nesvarbu, ar jos yra valstybinės, savivaldybės, privačios ar nevyriausybinės. Taip pat ir visos įstaigos, įmonės ir organizacijos, jei asmens darbas, paslaugų teikimas ar savanoriška veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais yra susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. Organizacijose, kur teikiamos mišrios paslaugos – tiek suaugusiems, tiek vaikams – apribojimai galioja tik turintiems tiesioginį ir reguliarų kontaktą su vaikais.

Pažymos, kad žmogus nėra įtraukas į minėtą registrą, gali prašyti ir tėvai, kurie ieško paslaugos teikėjo. Pavyzdžiui, savo vaikams samdo auklę, korepetitorių, trenerį ar kitą paslaugų tiekėją.

Tai, kokie darbai yra laikomi susiję su tiesioginiais ir nuolatiniais kontaktais su vaikais, yra apibrėžta Vyriausybės nutarime.  

Kaip elgtis aptikus, kad dirbantis asmuo yra teistas už seksualinius nusikaltimus

Darbdavys, savanoriškos veiklos organizatorius, juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturinti organizacija, pasitelkianti asmenį teikti paslaugas, sužinojusi, kad darbuotojas yra teistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus, privalo:

• Darbuotoją nedelsiant nušalinti nuo kontaktų su vaikais ir atleisti iš darbo be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos.

• Savanorį nedelsiant nušalinti nuo veiklos, susijusios su vaikais ir su juo nutraukti savanoriškos veiklos sutartą ar atsisakyti jo paslaugų.

• Nedelsiant sustabdyti sutarties vykdymą ir su paslaugų teikėju nutraukti paslaugų teikimo sutartį.

Informaciją apie pagrindinius požymius, kurie rodo, kad vaikas yra patyręs smurtą, taip pat ir seksualinį smurtą, rasite čia. Apie galimą smurtą prieš vaikus būtina pranešti policijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, bet kuriuo paros metu.