Pasakiški nelegalūs pelnai

Pasaulyje per metus išplaunama nelegaliai uždirbtų pajamų suma siekia 2–5 proc. planetos bendrojo vidaus produkto. Pavertus pinigais, tai siektų nuo beveik 700 mln. iki 1,7 trln. eurų. Tokius skaičius skelbia Pasaulio bankas.

Kokia situacija Lietuvoje? Tarptautinio audito ir mokesčių konsultavimo bendrovių tinklo KPMG skaičiavimais, Lietuva dėl nelegalios prekybos gaminiais 2018 m. į biudžetą negavo 68 mln. eurų pajamų, 2017 m. – 66 mln. eurų.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys, ką tik oficialiai pradėjęs darbą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete – konsultacinėje ES taryboje, vienijančioje darbdavių, darbuotojų ir kitų organizuotų pilietinės visuomenės grupių atstovus, "Kauno dienai" sakė, kad nelegalios pajamos iš kontrabandos Lietuvoje gaunamos daug didesnės. Anot jo, tyrimų metu skaičiuojama, kiek negauta akcizo į biudžetą, tačiau realiai šešėliniame pasaulyje sukasi įspūdingesnės sumos.

"Vilkiku įvežus į Lietuvą ir čia pardavus puspriekabę cigarečių, organizatorius gauna 1 mln. eurų pelno, – tokius skaičius pateikė K.Kupšys. – Manoma, kad per metus įvežama 200 tokio masto krovinių. Tad apytikslė nelegalaus pelno suma vien iš kontrabandinių rūkalų siekia 200 mln. eurų. Ir viskas – grynaisiais pinigais, todėl pajamų šaltinio nenustatysi. Kai disponuojama tokiais pinigais, galima nusipirkti ramybę – paveikti dalį teisėsaugos, dalį politikų."

Generalinis prokuroras E.Pašilis, pasirašantis prokuratūros sistemos metų veiklos ataskaitas, pripažįsta, kad dėl neteisėto praturtėjimo ir nusikalstamu būdu uždirbto turto legalizavimo daugiau nei 80 proc. ikiteisminių tyrimų žlunga.

K.Kupšio manymu, nelegalių pajamų gausėjimą lemia akcizų dydis: kuo jie labiau didinami, tuo labiau brangsta rūkalai, tuo didesni nusikaltėlių pasaulio pelnai. Čia viena medalio pusė. Mat jei šešėlinio pasaulio baronai užsiima kontrabandinių cigarečių reeksportu į Vakarus, pavyzdžiui, Vokietiją ar Didžiąją Britaniją, jų pelnai šokteli keliskart.

Nei informacijos, nei pajėgumų

"Kauno dienai" pradėjus domėtis, kiek pogrindinių milijonierių teisėsaugai pavyksta išvilkti į dienos šviesą ir nelegaliais pinigais papildyti valstybės biudžetą, paaiškėjo, kad rezultatai apgailėtini. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), paklausus, kokia neteisėto praturtėjimo ir "juodųjų" pajamų legalizavimo situacija, atsakė, kad apskritai tokios statistikos net neturi.

Praėjusią savaitę buvo pristatytas "Transparency International" Lietuvos skyriaus (TILS) tyrimas, kuriame taip konstatuota, kad už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos neturi pakankamai pajėgumų ir informacijos apie šios problemos mastą, kad veiksmingai užkirstų tam kelią. Tyrime analizuota padėtis įsigyjant nekilnojamąjį turtą (NT). Ekspertų nuomone, nors bausmės už pinigų plovimą yra pakankamos, jų taikymas praktikoje kelia abejonių: jos nėra pakankamai atgrasančios, nusikaltimus padarę asmenys dažnai nesulaukia įstatymuose numatytų sankcijų. Taip pat neaišku, kuo remiantis priežiūros institucijos, tokios kaip FNTT, atpažįsta didžiausias rizikas.

Bėjėgiškumą su šešėliniu pasauliu pripažįsta ir Generalinė prokuratūra. Daugiau kaip 80 proc. ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo žlunga, rodo pastarųjų metų Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitos.

Už pinigų plovimo prevenciją atsakingos institucijos neturi pakankamai pajėgumų ir informacijos apie šios problemos mastą, kad veiksmingai užkirstų tam kelią.

2019 m. prokurorai baigė 22 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo (2018 m. – 39), iš kurių 19 tyrimų nutraukta (2018 m. – 32), 3 bylos su kaltinamuoju aktu perduotos teismui (2018 m. – 7). Teismams perduotose bylose bendra turto ar pinigų, kuriais kaltinamieji galimai neteisėtai praturtėjo, suma pernai sudarė vos 794 809 eurus.

2019 m. užregistruotos 53 su nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu susijusios veikos (2018 m. – 55), pradėti 33 ikiteisminiai tyrimai (2018 m. – 22), ištirta 16 tokių veikų (2018 m. – 18).

2019 m. baigti 26 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo (2018 m. – 41), iš jų 17 nutraukta (2018 m. – 30), 6 bylos su kaltinamuoju aktu perduotos teismui (2018 m. – 8), 2 tyrimai baigti baudžiamuoju įsakymu (2018 m. – 3).

Kaltinamuosiuose aktuose ir prokuroro pareiškimuose dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyto turto, kuris, įtariama, legalizuotas nusikalstamu būdu, bendra vertė gerokai solidesnė nei tyrimuose dėl neteisėto praturtėjimo – beveik 216,41 mln eurų. Deja, kiek jo perima valstybė, tikslių duomenų prokuratūra neturi.

Bejėgė teisėsauga

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis ataskaitoje teigia, kad tyrimai nutraukiami, nes nepavyksta paneigti įtariamųjų teiginių apie turto kilmę. "Įtariamieji (kaltinamieji) turto įgijimą paprastai grindžia giminaičių, dažniausiai artimųjų, turėtomis "viso gyvenimo santaupomis".

Evaldas Pašilis

Prokuratūra teisinasi, kad pagal teismų praktiką "savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti". Paprastai turto įgijimas grindžiamas giminaičių, dažniausiai artimųjų, turėtomis viso gyvenimo santaupomis arba paskolos sutartimis, kurių tikrumo neįmanoma patikrinti, nes skolintojas miręs, arba neįmanoma nustatyti, ar sutartis tikrai sudaryta nurodytu laiku ir ar nurodyta suma tikrai buvo paskolinta.

Pasak prokurorų, šalys dažniausiai teigia, kad viena skolino, o kita – skolinosi, tad, pradėjus tirti paskolos davėjo galimybes skolinti, išsiplečia tyrimo ribos ir apimtis. Dar pajamos grindžiamos užsienyje gautomis lėšomis. Tiriamieji, kuriems pagal įstatymą neprivaloma deklaruoti savo turto, apklausiami teigia turtą įgiję per visą gyvenimą.

Įstatymų yra, bet jie neveikia

Praėjusią savaitę finansų ministrui Viliui Šapokai pristatant kitų metų valstybės biudžetą, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narė R.Budbergytė pastebėjo, kad iš anksto planuojama iš šešėlio ištraukti mažiau. Ministras teisinosi, kad per krizes šešėlis yra linkęs augti. Bet, kaip rodo prokuratūros pateikiama statistika, ir iki krizės su juo kovoti nepavyko. Gal kažkokių įstatymų neturime?

"Lietuvoje turime ir pakankamą kiekį įstatymų, ir pakankamai kokybiškų, – "Kauno dienai" kalbėjo parlamentarė R.Budbergytė (užėmusi ir finansų ministrės, ir valstybės kontrolierės, pareigas, buvusi Europos Audito Rūmų nare). – Tik, va, problema juos įgyvendinti. Jau ne vienus metus kalbama, kad yra įstrigęs teisminis tyrimas. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas tam lyg ir skyrė dėmesio, tačiau iki galo taip ir neišanalizuota, kokios yra strigimo priežastys ir kas trukdo įstatymus efektyviai taikyti.

Manau, kad kaip visada yra visas komplektas priežasčių. Kalbant apie finansinius, mokestinius nusikaltimus, kurie labai sudėtingi dalykai, akivaizdu, kad tyrėjais dirba labai mažai kvalifikuotų darbuotojų. Jie nepajėgūs efektyviai veikti. Kažkada prie Finansų ministerijos buvo Revizijų departamentas. Ten dirbo daug žmonių, turinčių rimtos ekspertinės patirties. Dabar jos nėra. Viską panaikinome, optimizavome ar centralizavome, todėl ir turime tokią situaciją."

Pasak R.Budbergytės, kvalifikuotų tyrėjų stygių taip pat nulemia motyvacijos trūkumas – nėra žmonių, kurie norėtų dirbti, nes jų atlyginimai maži. Be to, didelę įtaką tokiai situacijai padarė ikiteisminiam tyrimui skirtų terminų nebuvimas.

"Nebėra, kaip anksčiau, kai buvo duoti du mėnesiai tyrėjui, jis negalėjo užgaišti. Turėjo arba bylą atiduoti į teismą, arba norėdamas pratęsti tyrimą, privalėjo argumentuotai įrodyti, kodėl verkiant reikia daugiau laiko – įrodymams surinkti ar pan.", – teigė parlamentarė.

Paklausta, kokį receptą siūlytų prieš šešėlinio pasaulio veikėjus, R.Budbergytė sakė mananti, kad nelegalaus turtėjimo problemą efektyviausiai padėtų įveikti tik visuotinis turto ir pajamų deklaravimas: "Kol nebus politinio sutarimo dėl to, valstybėje nebus ir skaidrumo. O jis, vargu, ar bus. Seimo rinkimai baigėsi, pažiūrėkime į laimėjusių partijų programas. Kurioje įrašyta apie visuotinį turto ir pajamų deklaravimą? Deklaruoti privalo tik politikai, valstybės tarnautojai ir dar keleto kategorijų privataus sektoriaus atstovai. Ir per dabar besibaigiančią kadenciją valdantieji sugebėjo padaryti, kad deklaracijose mažiau matyti. Pagal įstatymų pakeitimus gali neberodyti tam tikrų dalykų, kurie deklaruojančiam asmeniui yra nepalankūs."