Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, smarkiai paplitusi šešėlinė ekonomika yra ypač ydinga regiono ekonominiam augimui. Tačiau lietuviai į atlyginimą vokeliuose šiemet žiūri dar atlaidžiau nei pernai.

Kaip parodė naujausias tyrimas, beveik pusė – 47 proc. – šalies gyventojų sutiktų dirbti už neoficialų atlyginimą, 31 proc. žmonių teigė, kad už neoficialų atlyginimą dirbti nesutiktų, tačiau daugiausia taip manančių buvo tarp pensinio amžiaus gyventojų.

"Gerokai sumažėjo tų, kurie tikrai nesutiktų dirbti už neoficialų atlyginimą", – teigė tyrimų bendrovės "Rait" valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė. Praėjusių metų pradžioje tokius įsitikinimus deklaravo 41 proc. apklaustųjų.

Vien tarp darbingo amžiaus – 15–64 metų – gyventojų daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustųjų teigė, kad sutiktų dirbti už neoficialų atlyginimą.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad 19 proc. gyventojų yra kada nors gavę visą ar dalį atlyginimo vokelyje. Praėjusiais metais tai pripažino panašus skaičius gyventojų – 21 proc. Per pastaruosius šių metų septynis mėnesius neoficialiai, visą ar dalį atlyginimo vokelyje teigė gavę 13 proc. apklaustųjų.

Kol gyventojai į šešėlinę ekonomiką žiūri gana atlaidžiai, Pasaulio bankas įspėja, kad ji Rytų Europai ypač kenkia. Išplatintame pranešime jis teigia, jog Rytų Europoje už valstybės reguliavimo ir mokesčių sistemos ribų veikiantis verslas yra taip paplitęs, kad kenkia ilgalaikiam regiono augimui.

"Naujų šalių narių valdžia Rytų Europoje paprasčiausiai negali leisti didelio ekonomikos šešėlio nei trumpalaikiu laikotarpiu esant fiskaliniam nerimui, nei ilgalaikiu laikotarpiu dėl mažėjančios darbo jėgos", – sakė Pasaulio banko vyresnioji patarėja Katarina Mathernova.

Europos Komisija nustatė, kad ypatingą dėmesį šešėlinės ekonomikos problemai Rytų Europoje turėtų skirti Bulgarija, kurioje juodoji rinka šiemet sudarė 32 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiek tiek mažesnę BVP dalį šešėlinė ekonomika sudarė Lietuvoje (28,5 proc.) ir Estijoje (28,2 proc.), mažiausiai – Austrijoje (7,6 proc.). Ryški šešėlinės ekonomikos problema taip pat pastebima Čekijos Respublikoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje.

Pasaulio banko vadovaujantis ekonomistas ir studijos bendraautoris Trumanas Packardas pabrėžė, kad dėl šešėlinės ekonomikos nukenčia teisėtai veikiančios bendrovės, nes "yra per daug apkrautos biudžeto pajamų mokesčiais ir kenčia dėl nesąžiningos konkurencijos su neoficialiomis įmonėmis". O visuomeniniu lygmeniu didelis neoficialus sektorius slopina valdžios gebėjimą aprūpinti visuomenę tinkamu išsilavinimu ir sveikatos apsaugos paslaugomis bei gerai funkcionuojančia infrastruktūra.

Pasaulio bankas rekomendavo politinių iniciatyvų seriją, kaip valdžia galėtų pasiūlyti patrauklesnę darbo alternatyvą esamai neoficialiai ekonomikai. Tarp pateiktų siūlymų – palankesnė mokesčių sistema bei perspektyvios socialinės ir darbo apsaugos schemos.

Be to, Pasaulio banko teigimu, valdžia skatinti verslą deklaruoti pajamas ir darbuotojus turėtų savo teigiamu pavyzdžiu. "Pasitikėjimo valdžia kūrimas yra pagrindinis veiksnys, siekiant įtikinti piliečius, kad mokėti mokesčius yra naudinga", – teigiama pranešime.