"Achema" sumoka daugiausia

Dauguma ekspertų iki šiol prieštaringai vertina pasirinkto terminalo kainą ir jo per didelius pajėgumus. Iki šiol jį sugebėta įdarbinti trečdaliu, retkarčiais apkrovą padidinti iki 50 proc. Tik šiemet, preliminariais skaičiavimais, bus sugebėta išnaudoti 70 proc. Tai rekordinis kiekis per visus šešerius metus nuo terminalo veiklos pradžios.

Beje, per SGD terminalą daugiau kaip pusę visų dujų ne vienus metus importuoja Jonavos "Achema". 2020-aisiais šios gamyklos dalis bendrame katile sudarys 58 proc., užpernai buvo 60 proc. Valstybės įmonė "Ignitis" importuoja tik apie 30 proc. dujų. Likusią dalį – privačios įmonės.

SGD terminalo veikla (apmokama laivo-saugyklos "Independence" nuoma, kitos išlaidos ir kompensuojami tiekėjo "Ignitis" dujų prekybos nuostoliai) Lietuvoje yra išlaikoma iš specialaus mokesčio – gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos. Ją moka visi gamtinių dujų vartotojai: 2019 m. surinkta 95,9 mln. eurų, pernai ir 2021 m. planuojama gauti maždaug po 60 mln. eurų.

Kas iš vartotojų sumokėjo daugiausia? Jonavos "Achema". 2015 m. – daugiau nei 30 mln. eurų, paskui kasmet – maždaug po 20 mln. eurų, 2019 m. – 23,5 mln. eurų, o 2020 m. šis mokestis sudarė 14,4 mln. eurų. Paprasčiau sakant, maždaug ketvirtadalį visos sumos.

Dienraščio paklaustas, gal pasikeitė valdžios požiūris į didžiausią dujų vartotoją ("Achemą") susiformavus naujajam ministrų kabinetui, AB "Achema" generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas sakė, jog iš viešosios erdvės matoma, kad ši Vyriausybė taip pat nenumato keisti įmonės "Ignitis" daug brangiau nei rinkos kaina iš Norvegijos bendrovės "Equinor" perkamų laivų kiekio, argumentuodama, kad jis yra būtinas Klaipėdos SGD terminalo veiklai palaikyti.

"Kol kas niekas – nei Energetikos ministerija, nei "Ignitis" – nesitarė su "Achema", kaip didžiausiu šalies dujų vartotoju, šiuo klausimu, o "Achemos" ne kartą viešai ir valstybinėse institucijose išsakyti argumentai negirdimi. Apie šias Energetikos ministerijos iniciatyvas sužinome iš žiniasklaidos, o dujų teisinio reguliavimo ir SGD terminalo mokesčių klausimus, deja, kol kas sprendžiame nacionaliniuose ir ES teismuose", – apgailestavo R.Miliauskas.

Kol kas niekas – nei Energetikos ministerija, nei "Ignitis" – nesitarė su "Achema", kaip didžiausiu šalies dujų vartotoju, šiuo klausimu, o "Achemos" ne kartą viešai ir valstybinėse institucijose išsakyti argumentai negirdimi.

Nenaudinga pirkimo sutartis

Pagal dar 2014 m. pasirašytą ir vėliau pakoreguotą sutartį su "Equinor" Lietuva įsipareigojo 10 metų pirkti minimalų Klaipėdos terminalo veiklai būtiną SGD kiekį – keturis didelius laivus per metus.

UAB "Ignitis" norvegiškas dujas perka pagal iš anksto sutartimi nustatytą kainą, o jas Lietuvos vartotojams parduoda pagal vidutinę rinkos kainą. Specialistai skaičiuoja, kad vien dėl to gali būti patirta 25–35 mln. eurų nuostolių.

"Mums nesuprantama, kaip valstybės valdoma įmonė "Ignitis", pirkdama tokias pat suskystintas gamtines dujas kaip ir AB "Achema" iš tos pačios norvegų bendrovės "Equinor", sumoka žymiai daugiau, – sakė R.Miliauskas. – Mūsų skaičiavimais, kiekvienais metais "Ignitis" permoka "Equinor" apie 25–35 mln. eurų, nors, kaip minėta, dujos vežamos iš to paties šaltinio, su tokiais pačiais laivais ir tuo pačiu laikotarpiu."

"Achema" už savo atsigabentas dujas iš to paties norvegų tiekėjo moka gerokai pigiau. O kas padengia tą permokėtą sumą? Visi Lietuvos gamtinių dujų vartotojai. Taip pat ir "Achema", kuri sumoka didžiausią SGD terminalo išlaikymo dalį.

2019 m. dujų perdavimo sistemos vartotojams per Klaipėdos SGD terminalą į Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo įleista 19,6 TWh dujų, šiemet planuojama net daugiau – 21,8 TWh. Daugiausia jų pirko "Achema": 2019 m. per SGD terminalą įmonė importavo 12,5 TWh, šiemet – 12,5 TWh dujų. (Šaltinis – gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius "Amber Grid").

Kodėl valstybė, sudarydama dujų įsigijimo sutartis, pasirinko tokį nerangų variantą, kai ją pakeisti dar labiau nuostolinga, nei mokėti per brangiai?

"Norėtume tikėti, kad tai tik prasto vadybinio darbo rezultatas, – vylėsi R.Miliauskas. – Klaida akivaizdi ir brangiai kainuojanti visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams ir gyventojams, kurie tai patiria per didesnes šilumos ir elektros kainas. Todėl iš naujos Vyriausybės tikimės, kad valstybės institucijų ir "Ignitis" sprendimai šiuo klausimu bus logiškai pasverti, atitiks rinkos veikimo principus, atsiradusios problemos bus sprendžiamos, o klaidingų sprendimų padariniai – niekam nereikalingi valstybės įmonių nuostoliai – nebus perkeliami niekuo dėtiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams."

Klaida akivaizdi ir brangiai kainuojanti visiems Lietuvos gamtinių dujų vartotojams ir gyventojams, kurie tai patiria per didesnes šilumos ir elektros kainas.

Praėjusių metų spalio mėnesį tuometis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pripažino, kad sutartis yra nelanksti. Jis teigė jau 2019 m. prašęs Norvegijos vyriausybės tarpininkauti ir pakeisti susitarimą, tačiau atsako nesulaukė.

Galima tik spėlioti, kas tam daro įtaką. Gal tai, kad 2018 m. pabaigoje ES partnerės Lenkija ir Danija susitarė dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu? Bendras 900 km ilgio Baltijos dujotiekio (Baltic Pipe) projektas numato, kad dujos per Danijos teritoriją bus pumpuojamos į Lenkiją – ir jau nuo 2022-ųjų, kai baigsis sutartis tarp Varšuvos ir Rusijos energetikos milžinės "Gazprom".

Nuostoliai sumažėtų

2021-aisiais ir nuostoliai, ir terminalo mokesčio našta taps sunkesnė. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) neslepia, kad kitąmet saugumo dedamoji padidės 0,7 proc., nes padidinamas ir UAB "Ignitis" valstybės kompensuojamas gamtinių dujų kainos skirtumas dėl žymia sumažėjusios vidutinės importuojamų gamtinių dujų kainos. VERT prognozuoja, kad valstybinės dujų prekybos nuostoliai jau sieks 27,8 mln. eurų (šiemet – 6,8 mln. eurų mažiau).

Prieš dvejus metus energetikos virtuvės žinovams diskutuojant apie SGD laivo-saugyklos ateitį, buvo svarstyta, kad jei dujas pirks ne tik Lietuva, bet ir regioniniai partneriai, turėtų būti atsakyta, kas mokės už terminalo išlaikymą. Ar vien mūsų vartotojai?

Ką tik kadenciją baigusios Vyriausybės energetikos ministras Ž.Vaičiūnas praėjusį spalį teigė, kad minimaliai SGD terminalo išlaikymo veiklai palaikyti vien šiemet bus išleista maždaug 25 mln. eurų. Todėl Seimui pasiūlyta, kad įstatymu numatytų, jog didžioji dalis dabar patiriamų nuostolių dėl itin brangių "Equinor" dujų būtų perkelta valstybės kontroliuojamai "Ignitis grupei". Kad oficialiosios išlaidos jau šiemet sumažėtų iki 6,5–7 mln. eurų. Taip pat tikimasi, kad apie 3,6 mln. eurų iki 29 mln. eurų 2021-aisiais sumažės ir SGD laivo-saugyklos išlaikymo kaštai.

"Atkreiptinas dėmesys, kad visą šią permokėtą "Equinor" sumą ir nuostolius "Ignitis", vadovaudamasis mūsų nuomone ydingu teisiniu reguliavimu, perkelia visiems šalies gamtinių dujų naudotojams ir vartotojams, taip pat ir "Achemai", kuri sumoka didžiausią SGDT išlaikymo dalį. Preliminariu vertinimu, Vyriausybei priėmus pateiktą Energetikos ministerijos siūlymą, SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo paslaugos kaštai, kuriuos dengia visi Lietuvos vartotojai sumažėtų apie 50 proc., taigi 12,5–17,5 mln. eurų per metus", – skaičiuoja "Achemos" generalinis direktorius.

Energetikos ministerija tvirtina, kad per metus turi būti perkraunami bent keturi laivai (labai brangiai perkami "Ignitis"), kad SDG terminalas galėtų nuolat veikti. Tačiau apimtys gerokai didesnės. Ir pernai, ir šiemet laivų skaičiuojama net po 20 laivų. Kitais metais "Achema" ketina perkrauti 14 jų ir vien ji užtikrins nuoseklų krovos SGD terminale poreikį ištisus metus. Be to, Jonavos gamykla dujas naudoja gamybai ištisus metus, nei kiti vartotojai, jas perkantys tik šaltuoju metų laiku.

"Achemos" generalinio direktoriaus Ramūno Miliausko nuomone, "Ignitis" užsakomi ir nuolat kiekvienais metais perkami keturi laivai neturi jokio ekonominio pagrindimo: "Jie neatlieka nei saugumo užtikrinimo funkcijos, neturi ekonominės logikos, yra papildoma našta kiekvienam gamtines dujas vartojančiam Lietuvos gyventojui ir verslui."

Skolinsis ne vieną kartą

Prieš dvejus metus "Klaipėdos naftos" valdyba nusprendė įsigyti SGD laivą-saugyklą, kai 2024 m. pabaigoje baigsis SGD laivo įsigijimo iki 160 mln. eurų paskolos nuomos sutartis su Norvegijos "Hoegh LNG". Praėjusių metų kovą Šiaurės investicijų bankas (NIB) tam suteikė iki 160 mln. eurų paskolą. Galutinį iki 25 metų trukmės paskolos dydį lems šio ar kito pasirinkto laivo įsigijimo kaina ir su tuo susijusių techninių ir finansinių aplinkybių visuma. 2019-ųjų pabaigoje NIB suteikė ir kitą 25 metų trukmės 134,1 mln. eurų paskolą SGD terminalui išlaikyti iki 2044-ųjų.

Kiek apskritai "Independence" projektas jau atsiėjo ir atsieis? Kai 2019 m. šį klausimą aptarinėjo Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, "Klaipėdos naftos" buvo pareikalauta pateikti aiškią informaciją, kokios "Independence" nuomos įmokos ir kitos išlaidos. Skelbta, kad už SGD laivo nuomą "Klaipėdos nafta" per metus moka 68,9 mln. JAV dolerių (dabartiniu kursu – apie 56 mln. eurų), o per dešimt metų sumokės 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų). Nusipirkus jį už 160 mln. eurų, bendros išlaidos vien už patį laivą pasiektų 850 mln. eurų.

Daug ar mažai? 2020 m. liepą Rytų Europos studijų centro paskelbtoje apžvalgoje pateikiami visuomenės nuomonės tyrimo, ar "Independence" ne per brangus valstybei, rezultatai. Net 40 proc. Lietuvos gyventojų ir toliau mano, kad SGD terminalas ir dujų laivas-saugykla "Independence" yra per brangus (2018 m. taip manančiųjų buvo 13 proc. daugiau). Priešingos nuomonės laikosi 21 proc (jų per dvejus metus padaugėjo 65 proc.). 27 proc. respondentų nei sutiko, nei nesutiko su teiginiu, kad tai per brangu, o 12 proc. neturėjo jokios nuomonės.

Rinkoje analogiško dydžio naujas SGD laivas-saugykla dabar kainuoja 230–270 mln. eurų, mažesnis – apie 150 mln. eurų. Beje, britų mokslininkų skaičiavimu, ir 2014 m. "Independence" kainavo 250 mln. tik JAV dolerių (beveik 204 mln. eurų).

SGD lydi intrigos

Akivaizdu, jei ne "Achema", SGD terminalo veikla būtų ne tik nuostolinga, bet ir daugeliui šalies dujų vartotojų taptų nepakeliama dėl jo išlaikymo mokesčių. Tačiau sudarant nepalankias Lietuvai laivo nuomos ir ilgalaikes dujų pirkimo sąlygas politikai su didžiausia dujų rinkos vartotoja nesitarė ir toliau nesitaria.

"Klaipėdos naftos" valdomą SGD terminalą nuolat lydi įtarimai. 2019-ųjų vasarą didžiajai šios bendrovės akcininkei valstybei nusprendus steigti antrinę įmonę mažieji akcininkai pareiškė, kad bus pažeisti jų interesai.

Tada į antrinę bendrovę buvo numatyta perkelti visą su SGD veikla susijęs kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esamas tikslines paskolas, laivo-saugyklos nuomos sutartį. Tačiau su tuo nesutiko "Achemos grupė", kurios vadovų manymu, taip gali būti pažeisti smulkiųjų akcininkų interesai. Valstybei priklauso 72,32 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų, dar 10,41 proc. valdo koncernas "Achemos grupė".

Mažųjų akcininkų atstovai tada priminė, kad kurti naujų įmonių įstatymas nedraudžia ir pradėti naują veiklą, bet atskirti nuo įmonės dalį įmonės ir eliminuoti visus smulkiuosius akcininkus įstatymai neleidžia. Siūlyta, kad atskyrimas vyktų pagal Civilinį kodeksą, ne skaidymo, o turto atskyrimo būdu.

Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas tada tikino, kad smulkiųjų "Klaipėdos naftos" akcininkų interesų paisoma, tačiau terminalo veiklos perkėlimo alternatyvos užtruktų kur kas ilgiau nei pasirinktoji. "Klaipėdos nafta" atsakė, kad einant kitu keliu, kurį siūlo "Achemos grupė", užtruktų 9–12 mėnesių.

"Klaipėdos nafta" skaičiuoja kitaip

"Klaipėdos naftos" bendrovė nesutinka, kad SGD terminalo mokesčio našta taps sunkesnė ir tikina, kad jos pastangomis ji kaip sykis mažinama: "Palyginti, "Klaipėdos naftos" dalis saugumo dedamojoje nuosekliai mažėjo nuo 361,84 eurų už MWh/parą/metus 2017-aisiais iki 151,38 eurų už MWh/parą/metus 2021-aisiais."

Be to, jos atstovai primena, jog SGD terminalas, kaip ir bet kuri kita visuomenės reikmėms tarnaujanti infrastruktūra, turi sąnaudas. Jos įskaičiuotos į gamtinių dujų tarifą ir jame sudaro vos kelis centus: "Visos šios sąnaudos yra gerokai mažesnės nei SGD terminalo teikiama nauda. Buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, 1 kub. m kaina nuo 2014 m. pirmojo pusmečio, kai terminalo dar nebuvo, iki 2019 m. sumažėjo 18 euro centų. Saugumo dedamoji dujų kainoje sudarė (2019) 3 euro centus. Vadinasi, gyventojai sutaupė 6 kartus daugiau, nei sumoka už saugumą."

O kalbant apie SGD terminalo pajėgumus, SGD laivo-saugyklos "Independence" dydis (170 tūkst. kub. m talpa arba apie 3,75 mlrd. kub. m išdujintų gamtinių dujų per metus), anot "Klaipėdos naftos", pasirinktas todėl, kad SGD gabenančių dujovežių vienas krovinys sudaro apie 140 tūkst. kub. m: "Todėl į "Independence" galima perkrauti visą SGD krovinį. Jei laivas-saugykla būtų mažesnis, krovinių priėmimas taptų sudėtingas ir auginantis kaštus, SGD tiekėjai prarastų interesą tiekti dalinį krovinį standartiniu dujovežiu arba SGD laivą-saugyklą tektų pildyti per kelis kartus mažesniais laiveliais – abiem atvejais tai didintų transportavimo ir viso krovinio kaštus. SGD terminalas per parą gali išdujinti tokį kiekį, kuris užtikrina maksimalų šalies poreikį (peak demand)."