Šią savaitę turi paaiškėti tikslus nacionalizuoto bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditorių sąrašas, o paskutinėse jo eilėse atsidūrę buvę „Snoro“ klientai dėl savo pinigų žada kovoti teismuose.

Slapta informacija

Iki šiol vis dar neaiški tiksli suma, kiek pinigų dingo iš pernai lapkričio viduryje nacionalizuoto komercinio banko „Snoras“. Valstybė perėmė banko akcijas, kai paaiškėjo, jog banke trūksta 1 mlrd. litų. Vėliau buvo paskelbta, kad banke padėtis dar blogesnė ir trūksta net 3,4 mlrd. litų vertės turto. Po kurio laiko visuomenę pasiekė informacija, jog „Snoro“ bankroto administratoriui kartu su banko darbuotojais pavyko rasti 2 mlrd. litų vertės banko turto.

Tačiau, kaip sakė Rimantas Simaitis, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ advokatas, viešojoje erdvėje ir oficialiuose dokumentuose nurodyta banko „Snoras“ trūkstamo turto suma labai skirtinga. „Siekiame, kad visi kreditoriai galėtų susipažinti su teismui pateiktais duomenimis, kurie šiuo metu yra slapti“, – sakė R.Simaitis. Advokato žiniomis, banko bankroto iškėlimo nutartyje nurodyta mažesnė nei 3 mlrd. litų trūkstamo turto suma.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius šiuo metu kaip tik sudaro banko kreditorių sąrašą, tikrina kreditorių pateiktus reikalavimus ir jų pagrįstumą. „Tokius duomenis pateiksime teismui, kai įvertinsime visas kreditorių paraiškas. Tai turi įvykti ne vėliau kaip iki kovo 10 d., tačiau teismas gali pratęsti kreditorių sąrašo pateikimo terminą, jei administratorius kreiptųsi“, – sakė Tomas Vaišvila, bankrutuojančio banko „Snoras“ viešųjų ryšių atstovas. Iki Vilniaus apygardos teismo nustatyto banko „Snoras“ kreditorių reikalavimų pateikimo termino pabaigos, vasario 10 d., bankroto administratoriui pateikta daugiau kaip 27 415 paraiškų.

Priekyje – didžiausios sumos

Į kokią sumą pinigų pretenduoja per 27 tūkst. kreditorių, dar nežinoma, tačiau savo lėšų neatgavę žmonės bando suskaičiuoti bent didžiausių kreditorių reikalavimus.

„Kaip žinoma, sudarytame bankų kreditorių sąraše pirmoje eilėje yra darbuotojai, antroje – valstybės įmonė “Indėlių ir investicijų draudimas„, trečioje – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir “Sodra„, o ketvirtoje – mes, visi likusieji, banke turėję obligacijų ir indėlių sertifikatų. Nesunku paskaičiuoti, kad antroje kreditorių eilėje esantis “Indėlių ir investicijų draudimas„ susižers visus pinigus, gautus išpardavus banko turtą“, – kalbėjo vienas iš iniciatyvinės grupės „Bankų kreditoriai“ narių Rimvydas Gužauskas. Yra žinoma, kad „Indėlių ir investicijų draudimas“ už apdraustus indėlius iš viso įsipareigojęs išmokėti per 4 mlrd. litų draudimo išmokų ir pretenduoja atgauti tokią sumą.

„Sodros“ viešoje draudėjų duomenų bazėje vasario pabaigoje užfiksuota per 10 mln. litų siekianti skola už darbuotojų socialinio draudimo įmokas. Praėjusį penktadienį ši suma buvo sumažėjusi iki 9,3 mln. litų.

Kaip dienraštį informavo VMI, „Snoro“ bankroto administratoriui VMI vasario pradžioje pateikė per 1,4 mln. litų siekiantį kreditoriaus reikalavimą.

Anot kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovės Alinos Buemann, nuo praėjusių metų spalio mėnesio „Snorui“ įregistruota 17 turto areštų, o nurodyta turto areštų suma siekia 95 mln. litų.

R.Gužausko teigimu, „Snoro“ obligacijų ir indėlių sertifikatų turėtojų reikalavimai siekia apie 76 mln. litų, todėl, jeigu kreditorių eilė nesikeis, šių pinigų jie neatgaus.

Kova kreditorių eilėje

Vienas iš banko „Snoras“ klientams aktualiausių dalykų – kreditorių sąrašo sudarymas ir tvirtinimas – turėtų paaiškėti šią savaitę. Teisininkai neabejoja, kad vykstant šiam procesui teisinių ginčų nepavyks išvengti. Konstitucinis Teismas jau yra gavęs grupės Seimo narių prašymą dėl Bankų įstatymo, Įmonių bankroto įstatymo ir kai kurių kitų įstatymų norminės patikros.

Kaip pasakojo iniciatyvinės grupės „Banko kreditoriai“ narys R.Gužauskas, skirtingai nei per įprastą įmonės bankrotą, į pirmąsias kreditorių eiles pateko valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“. „Visi kiti kreditoriai, t. y. banke turėję obligacijų ir indėlių sertifikatų, nustumiami į paskutinę kreditorių eilę ir tai nėra teisinga“, – kalbėjo R.Gužauskas.

Advokatas R.Simaitis teigia, kad veikiausiai šią savaitę gavęs kreditorių sąrašą teismas atliks tokius pačius patikrinimo, pagrįstumo veiksmus, kuriuos atliko bankroto administratorius. „Teismas taip pat turėtų pasakyti, kas kurioje eilėje gali būti. Teismo valia ir pareiga yra tinkamai taikyti įstatymus. Jeigu vis dėlto būtų nutarta tvirtinti “Indėlių ir investicijų draudimo„ reikalavimą antroje eilėje, tai būtų teisiškai nepagrįsta“, – kalbėjo advokatas R.Simaitis.

Jo tvirtinimu, inicijuojant banko bankroto bylą vienintelis banko akcininkas buvo valstybė, o bankroto įstatyme yra parašyta, kad akcininko pagrindiniai reikalavimai tenkinami paskiausiai. „Tai yra labai svarbus argumentas ir teismas turėtų paraidžiui pritaikyti šią įstatymo nuostatą“, – pabrėžė R.Simaitis.

Pinigus atsiims teismuose

Paklaustas, ar yra šansų kreditoriams nustumti valstybės interesus į paskutinę kreditorių eilę, R.Simaitis tvirtino, kad tai – nepaprastai sudėtinga teisinė kova. „Yra argumentų ir už, ir prieš. Tačiau keliamas ydingo įstatymų reglamentavimo klausimas. Nėra paprasta nuspėti, kokios perspektyvos. Galima pasakyti, kad perspektyvos teisinėje kovoje išties yra. Valstybės interesų iškėlimas aukščiau už viską – tai savotiška sovietinė atgyvena, kurios daugumoje civilizuotų valstybių nerasime“, – pabrėžė jis.

Jeigu teismas patvirtins šiuo metu žinomą kreditorių sąrašą, nepatenkinti kreditoriai savo teises žada ginti Europos Žmogaus Teisių Teisme.

„Banko bankrotas parodė, kad atėjo laikas peržiūrėti labai svarbius dalykus. Valstybės politika turi keistis iš bankroto skatinimo į įmonių gaivinimą ir restruktūrizavimą. Jeigu kreditorių eilėje atskirtų valstybės institucijų interesai nebūtų pirmoje eilėje, verslo aplinka būtų sveikesnė“, – teigė R.Simaitis.

Dalis kreditorių, nelaukdami, ką dėl kreditorių eilės pasakys Konstitucinis ir Vilniaus apygardos teismas, jau dabar rengiasi teisme bylinėtis su Lietuvos banku. „Pagrindinis kreipimosi į teismą motyvas – nepriežiūra ir apgavystė. Obligacijų sutartyse parašyta, kad obligacijos yra draustos Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Kadangi mes esame neprofesionalūs investuotojai, neprivalome išmanyti atitinkamų įstatymų, ką bando įrodyti Lietuvos bankas“, – sakė pasitikėjimą bankus prižiūrinčia institucija praradusios iniciatyvinės grupės „Banko kreditoriai“ narys R.Gužauskas. Jo teigimu, „Snoro“ kreditorių ieškinys prieš Lietuvos banką teismą turi pasiekti kovo pabaigoje.

Kęstutis Baranauskas

„NORDIA BAUBLYS & Partners“

Įmonės bankroto atveju kreditorių reikalavimų sąrašas nustatomas atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo 35 str., t. y. be eilės tenkinami įkeitimu bei hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai, pirmoje eilėje yra darbuotojų reikalavimai, antroje – VMI ir „Sodros“ reikalavimai bei reikalavimai dėl paskolų, už kurias garantuoja valstybė, trečioje – visų kitų kreditorių reikalavimai.

O banko bankroto atveju yra nustatyta speciali tvarka ir sudaroma kitokia kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės tvarka. Šiuo atveju remiamasi Bankų įstatymo normomis. Skirtumas tas, kad, bankrutavus bankui, po darbuotojų reikalavimų antroje eilėje tenkinami valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimai dėl išlaidų, susijusių su draudimo išmokų banko indėlininkams ar investuotojams išmokėjimu. Tad ir banko „Snoras“ bankroto atveju visi kiti kreditoriai, tarp jų ir obligacijų savininkai, stoja į žemesnę kreditorių eilę – po VMI bei „Sodros“ reikalavimų. Šių kreditorių reikalavimai bus tenkinami tik tuo atveju, jei bus visiškai patenkinti prieš tai sąraše esančių kreditorių reikalavimai. Įstatymo normos išimčių dėl obligacijų savininkų nėra numatyta.

Vienas iš teorinių variantų žemesnių eilių kreditoriams, tarp jų ir obligacijų savininkams, yra prašymas banko bankroto bylą nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo, ar tokia Bankų įstatymo nuostata neprieštarauja bankroto įstatymui, Konstitucijai ar kitiems teisės aktams.