Nepaisant Lietuvoje siaučiančios gripo epidemijos, sergančių šiemet, palyginti su pernai, yra gerokai mažiau.

Žmones vengia imti nedarbingumo pažymėjimus, bijodami prarasti dalį atlyginimo.

Serga perpus mažiau

Atrodo, gripas nusprendė ne juokais papurtyti šalį. Šia virusine liga serga vis daugiau šalies gyventojų, uždaromos mokyklos, atšaukiami renginiai.

Tačiau statistiniai duomenys sako visai ką kita. Nedarbingumo pažymėjimų šiemet "Sodrai" pateikta beveik perpus mažiau nei pernai.

Trečią šių metų ketvirtį "Sodrai" pateikta 87 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų. Pernai – net 148 tūkst. Tai 41,2 proc. daugiau nei šiemet. Ligoniams šiemet trečią ketvirtį jau priskaičiuota 103,3 tūkst. litų. Pernai tokiu pat metu – 148,8, arba 30,6 proc. daugiau.

Dirbti skatina baimė

"Gali atrodyti keista, kad šiemet sergančių yra mažiau nei pernai ar užpernai. Tačiau neužmirškite, kad šiemet mokamos gerokai mažesnės ligos pašalpos. Dabar sergantys asmenys iš "Sodros" gauna tik 40 proc. jų atlyginimo. Gal žmonės bijo sirgti. Be to, nuo metų pradžios labai daug žmonių neteko darbo. Tad jiems ir pažymėjimų nereikia", – svarstė "Sodros" Vilniaus skyriaus ryšių su visuomene vyriausioji specialistė Leonilija Perminienė.

"Sodros" Kauno skyriaus vyriausioji ryšių su visuomene specialistė Birutė Tamaliūnienė taip pat pabrėžė, kad ligonių skaičius šiemet, palyginti su praėjusiais metais, pastebimai sumažėjo. Ji taip pat pripažino, kad įtakos tam veikiausiai turėjo šiemet gegužę pakeisti įstatymai, kurie numato, kad pašalpa trečią–septintą ligos dieną mokama tik 40 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio.

"Taip pat įtakos turi žmonių baimė netekti darbo ir didelis atleidžiamų žmonių skaičius. Beje, pakeitus įstatymą, nedarbingumo pašalpa mokama tik penkias dienas po to, kai žmogus buvo atleistas, anksčiau tęsdavosi iki 120 dienų", – teigė B.Tamaliūnienė.

Ne visi ima "biuletenius"

Gydytojų teigimu, padėtis šalyje dar nėra tragiška ir gripo epidemijos mastas esą yra kiek išpūstas.

"Mūsų darbuotojai pradeda sirgti, taigi kitų krūvis padidėja. Padėtis gana sunki, bet tikrai ne tragiška. Pamenu, prieš trejus metus pacientų buvo gerokai daugiau, priimdavome juos net iki 21 val. O dabar iš dešimties tūkstančių gyventojų kiekvieną dieną vidutiniškai ateina 26 gripu užsikrėtę asmenys. Žinoma, vieną dieną tokių atvejų būna apie 50, kitą – vos keli, bet iki epidemijos lygio (100 žmonių per dieną – red. past.) mums dar toli", – dienraščiui sakė sostinės Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras.

Be to, esą ne visi gyventojai noriai ima nedarbingumo pažymėjimus. Dalis jų dėl kelių laisvų dienų susitaria su darbdaviais, kiti geria vaistus ir dirba net sirgdami. Treti, jei darbo pobūdis tai leidžia, dirba iš namų.

Dirba, kol gali

Darbdaviai taip pat įsitikinę, kad gripo pandemija – kiek išpūstas reikalas. Esą, kaip ir kasmet tokiu metų laiku, vienas kitas darbuotojas serga, tačiau šalies įmonės tikrai neištuštėjusios.

"Konkrečių duomenų pasakyti negaliu, nes tokių nerenkame. Bet sprendžiant iš savo aplinkos ir pokalbių su verslininkais, nieko neįprasta nevyksta. Man atrodo, kad kažkas šitą reikalą dirbtinai pučia, gąsdina žmones", – dėstė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.

Tiesa, jis pripažįsta, kad verslininkai neretai susiduria su atvejais, kai žmonės vaikšto į darbą net ir sunegalavę.

"Natūralu, kad dėl slogos žmonės nesigula į lovą, juolab kad dabar darbuotojui nenaudinga sirgti. Jis praranda dalį pajamų, bijo, kad ilgai sirgdamas gali būti atleistas iš darbo ir pan.", – sakė D.Arlauskas.

Pateikti prašymai skirti ligos pašalpą

Vilniaus regionas

Laikotarpis Susirgimo atvejų skaičius (tūkst.)

2008 m. III ketvirtis 60,7

2009 m. III ketvirtis 36,9

Kauno regionas

2008 m. 01,2

2009 m. 91,2

2008 m. III ketvirtis 27,5

2009 m. III ketvirtis 18,6

2008 m. spalį 13,1

2009 m. spalį 7

2008 m. lapkričio 17–21 d. – 2,7

2009 m. lapkričio 16–20 d. 1,9

Klaipėdos regionas

2008 m. 67,4

2009 m. 49,8

2008 m. III ketvirtis 15,1

2009 m. III ketvirtis 9

2008 m. spalį 6,6

2009 m. spalį 3,8