„Vis dar teigiame, kad šio solidarumo mokesčio už 2024 metus mokėti nereikės. Taip yra dėl Šiaulių banko balanso struktūros ir dėl šios struktūros šis mokestis mums netaikomas“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare pirmadienį sakė D. Savickas.

Pirmadienį skelbdamas pirmojo pusmečio veiklos rezultatus bankas teigė, kad antrąjį šių metų ketvirtį veiklos išlaidose apskaitė 2,2 mln. eurų patikslintų vienkartinių solidarumo mokesčio išlaidų už 2023 metus.

„Tačiau šis pakeitimas neturi įtakos mūsų 2024 metų prognozėms“, – teigė D. Savickas.

Seimas birželį laikinojo bankų solidarumo įnašo galiojimą pratęsė dar vieneriems metams.

Paklaustas, kaip bankas vertina parlamento sprendimą įnašu bankų pelnus papildomai apmokestinti ne iki 2025, o iki 2026 metų, D. Savickas mokesčio idėją skirti papildomų lėšų gynybai sveikino, tačiau apgailestavo, jog buvo apmokestintas tik bankų sektorius.

„Kaip bankas mes priimame tai, ką nusprendžia Vyriausybė, ir laikomės šio reikalavimo. Mes suprantame bendrą tikslą, palaikome tą tikslą. Bet šiek tiek gaila, kad beveik visas iniciatyvas bandoma aprėpti vienu konkrečiu – bankų – segmentu“, – kalbėjo Šiaulių banko atstovas.

Už antrąjį ir trečiąjį 2023 metų ketvirčius Šiaulių bankas pervedė daugiau nei 4,8 mln. eurų solidarumo įnašo.

Pernai įtvirtinto bankų solidarumo įnašo lėšos naudojamos karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto infrastruktūrai įrengti.

Šiaulių banko grupė pirmadienį pranešė, kad per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 43 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 4 proc. daugiau nei prieš metus, kai jis siekė 41,5 mln. eurų.

Visos grupės pajamos sausio–birželio mėnesiais siekė 112,5 mln. eurų – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (95 mln. eurų).