- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiaulių bankas tikisi, kad laikinas solidarumo įnašas jo veiklai šiemet poveikio neturės, o kitais metais jam tai kainuos iki 10 mln. eurų per metus.
Tai aiškėja po konsultacijų su valdžios institucijomis, sako Šiaulių banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas.
„Nebuvo lengva suprasti, kaip reikėtų atlikti skaičiavimus, todėl konsultavomės ir laukėme valdžios institucijų paaiškinimų dėl konkrečių klausimų. Gavę atsakymus iš institucijų priėjome išvados, kad 2023 metais jokio poveikio nebus“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare trečiadienį sakė D. Savickas.
Anot jo, kitąmet bankui gali tekti sumokėti iki 10 mln. eurų solidarumo mokesčio.
„Pagal geriausią scenarijų, poveikis bus gana nedidelis. Mūsų vertinimu, daugeliu atvejų jis bus mažesnis nei 10 mln. eurų per ateinančius metus. Stebėsime situaciją. Kol kas anksti vertinti tikslų 2024 metų poveikį, jis taip pat priklausys nuo to, kaip greitai naujojo įstatymo poveikis bus pritaikytas Šiaulių banko klientams ir kokios palūkanos bus mokamos indėlininkams“, – kalbėjo D. Savickas.
Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 43,3 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 47 proc. daugiau nei prieš metus, tuomet pelnas siekė 29,5 mln. eurų. Grupės grynosios palūkanų pajamos per metus išaugo 60 proc. iki 75,5 mln. eurų.
Finansų ministerijos teigimu, solidarumo įnašas skaičiuojamas nuo bankų grynųjų palūkanų pajamų dalies, daugiau nei 50 proc. viršijančios ankstesnių ketverių metų grynųjų palūkanų pajamų vidurkį.
Mokestis skaičiuojamas tik nuo tų pajamų, kurias bankai gavo nuo gegužės 16-osios, kai įsigaliojo laikinojo solidarumo įnašo įstatymas. Avansinį įnašą pagal gegužę Lietuvoje įteisintą mokestį bankai turės sumokėti iki rugpjūčio 31 dienos.
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rūta Asadauskaitė BNS praėjusią savaitę sakė, kad nė vienas bankas dar nebuvo pateikęs savo deklaracijos ar sumokėjęs mokesčio.
„Swedbank“ grupės antrojo šių metų ketvirčio ataskaitose nurodė, kad apskaičiuotas šio ketvirčio mokestis yra 325 mln. Švedijos kronų (šios dienos kursu – apie 28,3 mln. eurų), o SEB tam skyrė 201 mln. kronų (apie 18,4 mln. eurų), rodo Švedijos SEB grupės ataskaitos.
Prognozuojant, kad šiemet Lietuvoje veikiantys bankai uždirbs virš 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu, į valstybės biudžetą iki 2024 metų pabaigos bus surinkta apie 400 mln. eurų šio įnašo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„MET Group“ vadovas: „Achemos grupės“ pirkimu domisi vienas smulkiųjų akcininkų
Apie ketinimus įsigyti „Achemos grupės“ kontrolinį akcijų paketą praėjusią savaitę pranešusios Šveicarijos energetikos bendrovės „MET Group“ generalinis direktorius Benjaminas Lakatosas teigia turintis žinių, jo...
-
Prezidentas: nuo M. Navickienės bei institucijų atsakymų priklausys jos ateitis poste1
Žiniasklaidai paskelbus, kad už finansinius nusikaltimus anksčiau kalėjęs Vilhelmas Germanas aktyviai dalyvavo su finansinių technologijų įmone „Foxpay“ susijusios „iSun“ grupės veikloje, prezidentas Gitanas Nausėda parei&scar...
-
„Rail Baltica“ tiesioginė nauda Baltijos šalims sieks 6,6 mlrd. eurų, netiesioginė – iki 23,5 mlrd.5
Naujausios nepriklausomos kaštų ir naudos analizės rezultatai rodo, kad „Rail Baltica“ yra ekonomiškai perspektyvus projektas ir tikimasi, kad jis Baltijos šalims sugeneruos 6,6 mlrd. eurų tiesioginės naudos per savo egzist...
-
Ar daug lietuvių atostogauja „į skolą“?
Apie gyventojų pasirinkimus atostogoms LNK žurnalistė kalbėjosi su finansinio raštingumo srities vadove Justina Bagdonavičiūte. ...
-
Siūlymas: jūros vėjo aukcione galėtų būti vienas dalyvis, indeksuojama elektros kaina
Balandį neįvykus Lietuvos skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, kai kurie Seimo nariai siūlo, jog būsimame pakartotiniame aukcione galėtų būti ir vienas dalyvis, o elektros pardavimo kainą būtų galima perskaičiuoti kasmet keičia...
-
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, rodo bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ pristatyta preliminari kaštų ir naudos analizė. Tuo metu panaši analiz...
-
Valdžia prieš TVF siūlymus – pensijų neapmokestins6
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) siūlant Lietuvos vyriausybei svarstyti galimybę gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti pensijas, finansų ministrė jau pareiškė, kad keisti dabartinio mokesčių modelio neketina. Šie metai yra pirmieji,...
-
Vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija nemažėja, beveik neliko lengvųjų automobilių eilių
Balandį išaugusios vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija toliau nemažėja – pirmadienį abiejuose pasienio punktuose laukia maždaug po 700–800 vilkikų, o jiems tenka stovėti maždaug savaitę, BNS pranešė Valstybės sienos ap...
-
APVA antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms: jo biudžetas – 40 mln. eurų1
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) antadienį skelbs papildomą kvietimą saulės elektrinėms, kuris yra trečiasis ir iki šiol didžiausias šiais metais. Po šito kvietimo numatomas naujas šaukimas tik kitų metų pavasar...
-
„Litgrid“: augus vėjo gamybai elektros kaina per savaitę sumažėjo 4 proc.1
Išaugus vėjo gamybai vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje birželio 3–9 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 4 proc. iki 95 eurų už megavatvalandę (MWh). ...