Konstitucinio įstatymo pataisose tikslinami kriterijai, kurių šalių piliečiai galėtų pirkti žemę Lietuvoje, ir atsisakoma reikalavimo, kad lietuviams tose šalyse turi būti suteikiamos ne mažesnės teisės.

Įstatymo rengėjai teigė, kad pastarasis reikalavimas nesuderinamas su EBPO standartais, nes gali skatinti protekcionizmą ir apriboti kapitalo judėjimą.

Pagal įstatymo projektą, ateityje Lietuvoje žemės galės įsigyti Europos Sąjungos (ES), NATO, EBPO ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei įmonės, tačiau su sąlyga, kad tos šalys nepriklausys organizacijoms, kuriose dominuoja Rusija - Nepriklausomai valstybių sandraugai arba Eurazijos sąjungai.

Rusija kol kas nepriklauso EBPO, bet siekia narystės.

Iki šiol įstatyme taip pat buvo įtvirtinti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai, bet formuluotės buvo šiek tiek kitokios.

Įstatymo projektui pirmojoje stadijoje po pateikimo pritarė 95 Seimo nariai, du susilaikė, niekas nebalsavo prieš. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai.

Lietuva tikisi kvietimo į EBPO sulaukti 2018 metais.