Tai akcentuota trečiadienį vykusiame komiteto posėdyje, kuriame buvo pristatytos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos dėl vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninės atskirties mažinimo.
Pasak ŽTK pirmininko Lauryno Šedvydžio, Vyriausybei pasiūlyta įvertinti šias rekomendacijas ir inicijuoti teisės aktų pakeitimus, įtvirtinančius skaitmeninę pagalbą kaip atskirą viešąją paslaugą, numatyti tam pakankamą finansavimą.
ŽTK taip pat pasiūlė ministerijoms ir savivaldybėms įtraukti skaitmeninės atskirties mažinimo priemones į strateginius planavimo dokumentus ir vykdyti jų įgyvendinimo stebėseną.
Pasak Lygių galimybių kontrolierės Birutės Sabatauskaitės, į tarnybą kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, kurie kartais jaučiasi atskirti, nereikalingi visuomenėje, nes nesinaudodami skaitmeninėmis priemonėmis negali gauti būtinųjų prekių ir paslaugų vienodomis sąlygomis, kaip kiti gyventojai.
„Labai dažnai sakoma, kad reikia mokyti vyresnius žmones skaitmeninių įgūdžių, tačiau ne mažiau svarbus yra alternatyvų užtikrinimas per teisės aktų tobulinimą ir priėmimą“, – ŽTK posėdyje sakė B. Sabatauskaitė.
Pristatydama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atliktą tyrimą, Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė kvietė užtikrinti, kad būtinosios ir viešosios paslaugos būtų prieinamos ne tik skaitmeniniu, bet ir alternatyviu būdu, pvz. sudarant sąlygas jas įsigyti bei dėl jų konsultuotis gyvai telefonu, kasose, pardavimo arba teikimo vietose.
Siūloma užtikrinti, kad savivaldybėse veiktų skaitmeninę pagalbą teikiančios įstaigos, kurių darbuotojai gebėtų suteikti individualizuotą pagalbą vyresniems asmenims. Anot M. Jurkutės, reikėtų sudaryti galimybę gauti skaitmeninę pagalbą ir iš savivaldybių socialinių darbuotojų. Todėl, anot jos, tam reikėtų papildyti jų atliekamų funkcijų sąrašą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba siūlo įstatymu įtvirtinti paslaugų teikėjų pareigą užtikrinti, kad vyresnio amžiaus žmonės nepatirtų papildomų išlaidų atsiskaitydami už būtinąsias paslaugas. Tais atvejais, kai atsiskaityti galima tik skaitmeniniu būdu arba per tarpininkus, siūloma svarstyti galimybę kompensuoti tarpininkavimo (įmokos priėmimo) mokestį vartotojams. Tai paliestų gyventojus, kurie už paslaugas moka per tarpininkus, pavyzdžiui „Perlo“ terminaluose, maisto prekių parduotuvėse, Lietuvos pašto skyriuose.
Bankai ir kitos finansinės institucijos raginami užtikrinti pakankamą fizinių paslaugų teikimo vietų skaičių arba jie turėtų pasiūlyti alternatyvas, užtikrinančias galimybes gauti paslaugas fizinio kontakto būdu.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba taip pat rekomenduoja gerinti interneto svetainių, bankomatų, mokėjimo kortelių skaitytuvų, kitų įrenginių prieinamumą vyresnio amžiaus ir regos sunkumų turintiems žmonėms.
Tarnybos dėmesio sulaukė ir viešasis transportas. Savo rekomendacijose ji siūlo užtikrinti galimybę senjorams transporto bilietus įsigyti alternatyviais skaitmeniniams būdais, pavyzdžiui, perkant kioskuose, prekybos centruose, kitose parduotuvėse, tiesiogiai iš vairuotojų. Kai bilietai įsigyjami gyvai, siūloma užtikrinti, kad už juos būtų įmanoma atsiskaityti ne tik banko kortele, bet ir grynaisiais pinigais.
Prekybos centrams rekomenduojama sudaryti galimybę nuolaidomis pasinaudoti ne tik turint mobiliąją programėlę, bet ir alternatyviomis priemonėmis, pavyzdžiui, fizine nuolaidų kortele arba susiejant nuolaidą su asmens telefono numeriu.
Seimo ŽTK nariai tikisi, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rekomendacijos dėl senjorų ir asmenų su negalia atskirties mažinimo atsiras ir Seime pradėtame svarstyti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projekte.
Kaip ELTA jau skelbė, siekiant kompleksiškai spręsti senjorų problemas, pernai lapkričio mėnesį Seimo socialdemokratė Birutė Vėsaitė įregistravo naujus pasiūlymus šiam dokumentui.
Beje, ji siūlo užtikrinti, kad senjorai gautų informaciją ir paslaugas tokia forma, kuri būtų suprantama, prieinama ir pritaikyta jų poreikiams. Į įstatymą parlamentarė siūlo įrašyti įpareigojimą institucijoms užtikrinti prieigą prie paslaugų ne tik skaitmeniniais, bet ir alternatyviais būdais. Tokia nuostata, jos nuomone, padėtų mažinti socialinę ir skaitmeninę atskirtį ir užtikrintų, kad vyresnio amžiaus žmonių teisės būtų įgyvendinamos praktiškai, o ne tik formaliai.
Įstatymo projekte taip pat kalbama apie būtinybę stiprinti vyresnio amžiaus žmonių skaitmeninį raštingumą.
Vis daugiau paslaugų persikeliant į elektroninę erdvę, siūloma įstatyme aiškiai įtvirtinti, jog bilietai ir transporto paslaugos turi būti prieinami alternatyviomis, ne vien skaitmeninėmis priemonėmis. Taip pat siūloma plėtoti specializuoto transporto paslaugas riboto judumo asmenims.
B. Vėsaitė tikisi, kad Seimas pavasario sesijoje priims patobulintą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą. Kadenciją baigusių parlamentarų pradėtas svarstyti projektas, jos vertinimu, buvo neišsamus.
2024 m. liepos mėnesį kadenciją baigę parlamentarai pradėjo svarstyti Seimo valdybos sudarytos darbo grupės parengtą Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. Darbo grupei vadovavusi buvusi parlamentarė Silva Lengvinienė akcentavo, kad Lietuvoje būtina turėti vieną teisės aktą, apimantį visą vyresnio amžiaus žmonių politiką.
(be temos)