Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovė Vilma Tubutytė teigia, kad sniego lavinų grėsmė priklauso nuo kintančių oro sąlygų: jeigu yra susidaręs sniego sluoksnis ir iškrenta dar daugiau sniego, čiuožti labai pavojinga. Draudimo bendrovės BTA ekspertai perspėja slidininkus intensyviai domėtis situacija, o išvykus – griežtai laikytis vietos atstovų nurodymų ir nerizikuoti.

„Slidininkų rojuje šiemet tvyro griaustinio nuojauta. Smarkiai pasnigus kai kur sniego danga išaugo iki 2 metrų. Nemažoje dalyje žiemos kurortų sniego lavinų rizika laikosi aukšto 4 balų lygio, kuris reiškia, jog daugelio kalnų šlaitų paviršius yra nestabilus. Rizika reali ir jos nepaisyti negalima“, – teigia BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

V. Tubutytė teigia, kad prieš išvykstant slidinėti svarbu stebėti oro sąlygas.

„Tai daryti reikėtų iki išvykos likus mažiausiai dviem savaitėm, dar geriau – mėnesiui. Lavinų pavojaus lygis kurorte vertinamas nuo 1 iki 5 balų. 1–2 balai reiškia, kad pavojaus sniego lavinai nėra, 3 – reikėtų pasisaugoti, nes pavojus yra, 4–5 reiškia, kad geriau aplenkti vietas, kur gali susidaryti sniego lavina“, – sako Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovė.

Apie sudėtingas oro sąlygas daugiausiai pranešama Vakarų ir Pietų Alpėse, ypač Prancūzijoje ir Šveicarijoje.

Prabangus Cermato kurortas Šveicarijoje šiemet pajuto aukščiausios 5 balų grėsmės sniego lavinų riziką, kai per tris paras jame prisnigo apie 2 metrus sniego. Nuo pasaulio kurį laiką buvo atkirsta apie 13 tūkst. Cermato turistų, jie iš gamtos stichijos gniaužtų išgabenti sraigtasparniais. Kitą Šveicarijos kurortą Adelbodeną nuo sniego vadavo armija.

Apie 2 metrų storio šviežio sniego sluoksnį pranešta iš Italijos kurorto Cervinia – pastarajame buvo įstrigę apie 10 tūkst. turistų.

„Prieš vykdami slidinėti registruokite kelionę Užsienio reikalų ministerijos puslapyje, kad būtumėt lengviau pasiekiami ir surandami. Neužmirškite apsidrausti, įsiveskite savo draudiko ir kitus būtiniausius, svarbiausius pagalbos numerius, kad turėtumėt juos po ranka“, – pataria K. Karpova.

Net jei situacija iš pažiūros rami, planuojant slidinėjimą būtina įvertinti orų prognozes, numatyti maršrutą bei konsultuotis su vietos specialistais, kurie vietovę pažįsta geriausiai ir gali suteikti naudingos informacijos. Profesionalų teigimu, 30 laipsnių ir statesniuose nuolydžiuose sniego lavinos susidaro dažniausiai, todėl būtina išmokti juos nustatyti.

Jeigu pailsėti į kalnus vykstate grupele, geriausia, kad ją sudarytų panašios patirties ir panašią riziką toleruojantys žmonės, galintys slidinėti drauge be pagundos išbandyti sudėtingesnes trasas ne tokiems patyrusiems slidininkams.

7 Lietuvos alpinizmo asociacijos vadovės patarimai patekus į sniego laviną:

Elektroniniai prietaisai (pvz., „beeperiai“) leidžia stebėti slidininko buvimo vietą. Jie padės greičiau jus surasti, nes tokiais atvejais kiekviena minutė yra brangi.

Slidininkams yra sukurtos specialios kuprinės. Patempus rankenėlę, išsipučia „gelbėjimo ratas“, kuris žmogų traukia į paviršių. Be abejo, tokia įranga kainuoja, tačiau tai svarbi investicija į saugumą.

Pastebėjus sniego laviną – traukitės į pakraštį. Laikykitės arčiau kokių nors objektų (olos, medžių ir pan.), bet ne ties viduriu, nes būtent čia lavina stipriausia.

Visada išlikite budrūs ir stebėkite aplinką, turite žinoti, kur judėsite. Jeigu jaučiate, kad jūsų maršrutas yra pavojingas, garsiai sušukite, kad aplinkiniai matytų į kurią pusę pajudėjote.

Jeigu jus užliejo sniego lavina, pasistenkite užsidengti burną ir nosį šaliku. Plaučius užpildžius sniego dulkėms, galima mirti.

Jeigu lavina jus užliejo, pasistenkite užsidengti veidą ir susiriesti į kamuoliuką, kad turėtumėte oro tarpą. Jeigu sniegas užklos jus visą, neturėsite oro ir nespėsite sulaukti pagalbos.

Teoriškai sakoma, kad reikėtų bandyti išplaukti iš sniego lavinos į paviršių, tačiau praktikoje tai pavyksta padaryti retai. Visgi geriau pabandyti nei nebandyti.