– Kiek žmonių prašo kompensacijų?

– Srautai yra išaugę lyginant su praėjusių metų rugsėju. Didžiuosiuose miestuose tai yra išaugę kartais, net ne procentais: Vilniuje – 3,7 karto, Kaune ir Klaipėdoje – daugiau nei du kartus. Net ir mažesnėse savivaldybėse, Jonavoje ar Visagine, du kartus daugiau besikreipiančiųjų dėl paramos.

– Kur labiausiai žmonės prašo pagalbos?

– Kreipimasis galimas įvairiomis formomis. Kalbama ne tik apie centralizuotą šildymą, bet galbūt ir jeigu žmogus gyvena kaimo teritorijoje ir naudojamos malkos arba dujos. Kompensacijos galimos įvairiomis formomis ir įvairioms kuro rūšims. Deja, tik 30 proc. prašymų atkeliauja informacinėmis priemonėmis ar elektroniniais būdais. Tikriausiai ne visi naudojasi elektroninėmis bankininkystėmis ir išmaniaisiais įrenginiais, todėl neretai nori ateiti ir laukti eilėse. Tam yra eilių valdymo sistemos, bet dėl išaugusio interesantų skaičiaus bei pajėgų, kurios apdoroja prašymus, nepasikeitimo didesnis krūvis tenka tam pačiam darbuotojų skaičiui, todėl atsiranda laukimas ir galbūt gyventojų nepasitenkinimas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar žmonės, uždirbantys 2 ar 3 tūkst. eurų, irgi gaus kompensaciją?

– Visaip gali būti. Pagrindinis kriterijus – šeimos ūkio pajamos. Yra SPIS (Socialinės paramos šeimai informacinė sistema). Ten yra skaičiuoklė. Reikia įsivesti namų ūkio pajamas, šildomą namų plotą, įvesti duomenis apie šeimoje augančius mažamečius vaikus ir skaičiuoklė preliminariai paskaičiuoja, ar galima pretenduoti ir į kokio dydžio kompensaciją. Tai yra labai patogus įrankis.

– Ar užteks pinigų kompensacijoms?

– Šiais metais tikrai užteks.