Sudėtinga apskaičiuoti
Iki šiol galiojęs lengvatinis 9 proc. PVM tarifas centralizuotam šildymui, malkoms ir karštam vandeniui nuo kitų metų didės iki standartinio 21 proc. Šis Seimo sprendimas atsispindės gyventojų sąskaitose.
„Anot Šilumos tiekėjų asociacijos, vidutinė sovietinio tipo daugiabučio būsto šildymo kaina dėl PVM lengvatos atsisakymo galėtų padidėti nuo 10 iki 20 eurų per mėnesį (11–15 proc.), priklausomai nuo daugiabučio būklės, statybos metų, sienų šiluminės varžos“, – sako „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
„Tiesa, sąskaitos už šildymą dydis labai priklauso tiek nuo savivaldybės, kurioje būstas yra, tiek nuo būsto techninės būklės ir šiluminės varžos, – atkreipia dėmesį ji. – Šildymo išlaidos būstams naujos statybos ar renovuotuose namuose gerokai mažesnės nei sovietinio tipo nerenovuotuose daugiabučiuose ar buvusiuose bendrabučiuose.“
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat sako, kad apskaičiuoti, kiek vidutiniam namų ūkiui padidės šildymo sąskaitos, iš tiesų sudėtinga. „Grubus skaičiavimas, bet praėjusį šildymo sezoną naujesnės statybos 60 kv. m ploto butas per mėnesį gaudavo vidutiniškai 38 eurų sąskaitą už šildymą, todėl apie 10 proc. (skirtumas tarp PVM lengvatos ir standartinio tarifo) padidėjimas būtų papildomi 4 eurai per mėnesį. Jei kalbame apie senos statybos butus, išlaidos yra didesnės: pernai 60 kv. m ploto butas gaudavo vidutiniškai 90 eurų sąskaitą už šildymą, todėl 10 proc. padidėjimas tampa papildomais 10 eurų per mėnesį“, – dėsto jis.
„Vėlgi, visuomet reikia įvertinti, kad yra labai prastos kokybės butų, kurių šildymo sąskaitos per mėnesį gali siekti ir 150 eurų“, – priduria T. Povilauskas.
Šildymo kainos skiriasi ne tik dėl būstų skirtumų, bet ir atskirų miestų bei savivaldybių politikos. Pasak I. Genytės-Pikčienės, kainų skirtumus lemia daugybė veiksnių: skirtingas šilumos gamybos pobūdis, naudojamų žaliavų kainos, gamybos ir visos veiklos efektyvumas, masto ekonomija ir pan.
„Taigi, kai kur PVM lengvatos poveikį amortizuos palankesnis savivaldybės kainų lygis. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė skelbia, kad šį spalį šildymo kaina bus 7 proc. mažesnė nei pernai spalį. Šiluma sostinėje pigesnė nei kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose, be to, vilniečiai moka gerokai mažiau nei kitų Baltijos šalių sostinių gyventojai. Tačiau yra savivaldybių, kur šildymo kainos didės, ir tai dar labiau paaštrins PVM lengvatos atsisakymas“, – teigia ekonomistė.
Daugiau išlaidų kompensacijoms
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nurodo, kad per praėjusį šildymo sezoną kompensacijoms teikti išleista 56,5 mln. eurų, o šiemet, prognozuojama, išlaidos sudarys apie 100 mln. eurų.
I. Genytė-Pikčienė primena, jog Finansų ministerija yra skelbusi, kad visų PVM lengvatų, ne tik šildymui, karštam vandeniui ir malkoms, atsisakymas leis į biudžetą papildomai surinkti 81 mln. eurų daugiau. Tad, jei kompensacijos šį šildymo sezoną iš tiesų siektų 100 mln. eurų, fiskalinis efektas valdžios sektoriaus finansams būtų neigiamas.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) jau dabar nurodo, kad, nuo kitų metų įsigaliojus Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimams, savivaldybėms trūks apie 60 mln. eurų šildymo išlaidų kompensacijoms.
SADM duomenimis, rugsėjį dėl šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų beprasidedančiam šildymo sezonui kreipėsi 52 tūkst. gyventojų. Pasak ministerijos, praėjusio šildymo sezono metu vidutiniškai per mėnesį kompensaciją gavo apie 161,2 tūkst. asmenų. Šiemet, manoma, kompensacijų gavėjų skaičius išaugs iki 190 tūkst. Anot I. Genytės-Pikčienės, SADM laukia rimtas išbandymas, kad kompensacijos už šildymą pažeidžiamus gyventojus pasiektų laiku.
„Vis dėlto, šildymo ir malkų lengvatinis PVM tarifas nebuvo tinkamas sprendimas – tai labai netaikli priemonė palengvinti šildymo sąskaitų naštą gyventojams. Ši lengvata buvo horizontali visiems, tad iš jos daugiausia naudos gaudavo didelės kvadratūros butų prestižiniuose rajonuose savininkai“, – akcentuoja ji.
T. Povilauskas laikosi panašios nuomonės: „Sakyčiau, kad lengvatos panaikinimas vis tiek šiek tiek didina socialinį teisingumą. Kodėl asmuo, gaunantis didesnes pajamas, turi mokėti pagal mažesnį tarifą? Manau, kad tai yra tiesiog tikslesnė priemonė – dabar kompensaciją gaus tie, kurių padėtis sudėtingesnė.“
Šiluma sostinėje pigesnė nei kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose, be to, vilniečiai moka gerokai mažiau nei kitų Baltijos šalių sostinių gyventojai.
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį ir į pastatų renovacijos problemas. „Šildymo lengvatos veikė tarytum pleistriukas, kuriuo bandyta pridengti itin prastą renovacijos progresą Lietuvoje ir pro kiauras sienas išpučiamas reikšmingas sumas šildymui. Tad dabar, patirdama šį nuostolį, Vyriausybė privalės ieškoti naujų būdų, kaip paspartinti renovaciją ir tokiu efektyviu būdu palengvinti reikšmingą išmokų už šildymą naštą viešiesiems finansams“, – neabejoja ekonomistė.
Svyravimų priežastys
Lietuvos meteorologai spalį prognozuoja vėsesnius orus, todėl energetikos ekspertai sako, kad elektra, kaip ir rugsėjį, gali brangti. Kasmet, regis, vis kitos elektros kainų kilimo priežastys: orai, geopolitika, jungčių remontai.
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu elektros kainų svyravimus mūsų regione lemia vis didesnė iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminama elektros energijos dalis.
„Labai natūralu, kad šalyje saulės ir vėjo elektrinių veiklą lemia orai, o iš Šiaurės šalių importuojamos elektros srautus – hidroenergetikai įtaką darančios aplinkybės. Dėl šių priežasčių susidaro pasiūlos ir paklausos disbalansai, lemiantys kainų svyravimus. Kad tie svyravimai būtų kuo mažesni, Lietuva numačiusi vis daugiau investuoti į kaupiklius ir baterijas, kurie padėtų subalansuoti sistemą: pildytųsi, kai pagaminama daug pigios energijos, ir tiektų energiją į rinką, kai gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių prislopusi“, – aiškina ekonomistė.
„Reikėtų pastebėti, kad elektros kainų svyravimai neaktualūs tiems gyventojams, kurie yra sudarę fiksuotos kainos sutarto termino laikotarpiui sutartis. Kintamos kainos sutartis renkasi tie vartotojai, kurie, stebėdami numatomą dinamiką, pagal elektros kainų svyravimus prisiderina vartojimo momentus“, – sako ji.
Mažesnės kainos
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad PVM lengvatos panaikinimas centralizuotam šildymui vartotojus palies palyginti ramiomis energetikos nešėjų, pavyzdžiui, naftos ar dujų, rinkų aplinkybėmis.
„Palyginti su 2024 m. rudeniu, daugelio energetikos nešėjų kainos sumažėjo. BRENT rūšies naftos kaina šiuo metu nesiekia 65 dolerių už barelį, nors prieš metus kito 75–80 dolerių už barelį ribose, – teigia ekonomistė. – „GET Baltic“ dujų biržos duomenimis, Lietuvos dujų kainų indeksas irgi daugiau nei 15 proc. mažesnis nei pernai. Tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ savo svetainėje skelbia, kad šiuo metu vidutinė biokuro kaina pagal ateities sandorius Lietuvoje ateinančiam sezonui, palyginti su 2024–2025 m. sezonu, yra 4 proc. mažesnė.“
„Pasak „Baltpool“ prekybos vadovo, biokuro žaliavos kainos šiuo metu pagal ateities sandorius yra žemiausios per pastaruosius penkerius metus. Apskritai, pastarieji dveji metai pasižymi labai panašiomis ir stabiliomis kainomis, todėl „Baltpool“ prognozuoja ramų, be didesnių netikėtumų sezoną“, – Lietuvos gyventojus ramina I. Genytė-Pikčienė.
T. Povilauskas taip pat mano, kad šis sezonas išteklių ir elektros kainų prasme neturėtų nemaloniai nustebinti. „Gamtinės dujos yra pigesnės, palyginti su praėjusiais metais, vadinasi, ribinis brangiausias elektros šaltinis šiais metais bus pigesnis. Be to, turime gerokai daugiau atsinaujinančiosios energijos, palyginti su praėjusiais metais, – pabrėžia jis. – Yra kalbų, kad, nustatant kitų metų pirmo pusmečio visuomeninio tiekimo elektros kainą, įvyks jos mažinimas, o ne didinimas.“
Šildymo lengvatos veikė tarytum pleistriukas, kuriuo bandyta pridengti itin prastą renovacijos progresą Lietuvoje ir pro kiauras sienas išpučiamas reikšmingas sumas šildymui.
Gamtinių dujų kaina aktuali ne tik elektros kainų atžvilgiu, bet ir tiesiogiai buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja šildymui. Pasak T. Povilausko, jiems taip pat yra gerų žinių: kitų metų pirmą pusmetį gamtinių dujų kaina gali būti mažesnė nei dabar. „Kaina bent jau šių metų paskutinį ketvirtį yra 32–33 eurai už megavatvalandę (MWh). Prieš metus 1 MWh kainavo virš 40 eurų“, – tendencingą kainų mažėjimą įžvelgia ekonomistas.
Naftos frontas
Naftos rinkoje taip pat vyrauja vartotojams palankesnės žinios. „Keletą mėnesių degalų kainos yra stabilios, – sako T. Povilauskas. – Tai gana ramus laikotarpis vairuotojams ir transporto kompanijoms. Pačios naftos kaina iš esmės laikosi apie 65 dolerius už barelį. Sakyčiau, kad iki metų pabaigos yra netgi didesnė žemesnės naftos kainos tikimybė.“
I. Genytė-Pikčienė teigia, kad globaliose naftos rinkose dėl vangesnio, nei prognozuojama, pasaulio ekonomikos augimo ir lėtėjančios paklausos kaupiasi atsargos. Tokios tendencijos ir spaudžia naftos kainas žemyn.
„Nors naftos paklausa ir didėja, ypač ne Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse, naftos pasiūla ir gavyba auga sparčiau. Naftą eksportuojančios šalys (OPEC+ organizacijos narės) vėl nusprendė kovoti dėl rinkos dalies ir didinti pasiūlos apimtį. Didesni naftos pasiūlos tempai stebimi JAV, Brazilijoje ir Kanadoje. Tiesa, geopolitinis neapibrėžtumas dėl Rusijos ir Izraelio karštųjų taškų išlieka, bet naftos kainų svyravimo dėl geopolitinių priežasčių rizikos yra žymiai sumažėjusios“, – išvadą daro ekonomistė.
T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad, kalbant apie Lietuvos politinę areną, svarbiu akcentu taps valdžios sprendimas dėl artėjančios sausio 1-osios: ar, kaip diskutuojama, bus sustabdytas degalų akcizų ir CO2 dedamosios didinimas, ar vis dėlto – ne.
Naujausi komentarai