Dujos pinga penktą mėnesį iš eilės, šildymo sąskaitos taip pat mažėja. Bet ne Lietuvoje. Tik baigiantis šildymo sezonui mūsų politikai suskubo keisti įstatymus, kad gyventojai nemokėtų nepagrįstų kainų.

Dujininkai: mes nekalti

Netrukus gyventojai gaus dar vienas sąskaitas už šildymą. Mažai tikėtina, kad už vasarį centralizuotai tiektą šilumą teks mokėti mažiau nei sausį. Už kovą taip pat gresia susimokėti solidžias pinigų sumas.

Akivaizdu, kad šiuo metu už šildymą mokame kur kas daugiau, nei jis realiai kainuoja šilumos įmonėms. Tai liudija skaičiai.

Dujų tiekimo bendrovė "Dujotekana" neseniai išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad bendrovės parduodamų gamtinių dujų kaina Lietuvos įmonėms nuo praėjusių metų spalio iki šių metų kovo sumažėjo apie 40 proc. Maždaug tiek pat kiek ir didmeninė dujų kaina.

"Paskui sumažėjusias naftos kainas pasaulio rinkose žemyn sparčiai ritasi ir gamtinių dujų kainos. Mes, kaip dujų tiekimo įmonė, klientams dujas piginame jau penktą mėnesį iš eilės vidutiniškai po 7 proc. Praėjusių metų spalį už 1 tūkst. kub. m dujų "Dujotekanos" klientai mokėjo 1490 litų, šių metų vasarį jos kainavo 974 litus", – tvirtino "Dujotekanos" vadovas Rimandas Stonys.

Dujų kainos bendrovės klientams ir šį mėnesį bus mažesnės – jos sieks maždaug 897 litus už 1 tūkst. kub. m.

Kaip visada kalti įstatymai

Dujų importuotoja suskubo neigti, kad svyruojant žaliavos kainai bendrovė sugeba pasipelnyti.

"Pastaruoju metu kai kurių žiniasklaidos priemonių plėtojama tema, kad gamtinių dujų tiekėjai rankas šildosi už šilumos vartotojų pinigus, yra sąmoningas žmonių klaidinimas. Nuo parduoto kubinio metro dujų "Dujotekanos" pelno marža kovą sieks tik mažiau kaip 0,04 lito. Palyginti su praėjusiais metais, ji mažėja beveik du kartus", – įtikinėjo R.Stonys.

Pasak jo, nelanksti šilumos kainų nustatymo metodika, pagal kurią tarifai buitiniams šilumos vartotojams perskaičiuojami kartą per metus, neleidžia vartotojui pajusti realaus kainų mažėjimo.

Bendrovė "Lietuvos dujos" taip pat suskubo įrodinėti, kad kainos – teisingos.

"Lietuvos dujos" nėra suinteresuotos nepagrįstai didinti kainų ir taip siekti didesnio pelno, nes maksimali pelno riba valstybės institucijų nustatyta iš anksto ir bendrovė negali jos viršyti. Atvirkščiai, "Lietuvos dujos" nuolat didina savo veiklos efektyvumą ir stengiasi kaip galima labiau sumažinti kainas vartotojams", – teigiama įmonės išplatintame atvirame laiške.

Politikai spaus kainas

Energetikos specialistai taip pat gina dujų ir šilumos tiekimo bendroves. Esą pernai ir užpernai jos patyrė gerokai daugiau nuostolių nei dabar, nukritus dujų kainoms, gauna pelno. Taigi nors dujų kaina didmeninėje rinkoje nuo pernai lapkričio sumenko kone perpus ir toliau mažėja, padidintos kainos vartotojams neva yra teisingos. Esą kol dujos didmeninėje rinkoje brango, o kaina vartotojams nekilo, dėl to niekas neprotestavo.

Tačiau ir ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu gyventojai už šilumą ir dujas moka gerokai daugiau nei dujininkai bendrovei "Gazprom" ir šilumininkai dujų tiekėjams, nes į šių metų kainas įskaičiuotas ir pernai šių bendrovių negautas pelnas. Energetikos įmonių pelną ir kainas reguliuojanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) leido dujininkams ir šilumininkams anksčiau patirtus nuostolius užkrauti ant vartotojų pečių. Tiesa, kalčiausi dėl to esą yra įstatymai – nelankstus reguliavimas, kai dujų ir šilumos kainos perskaičiuojamos vos kartą ar du per metus.

Tik kilus nepasitenkinimo bangai, politikai ir VKEKK suabejojo, ar tokia sistema sąžininga vartotojų atžvilgiu, ir nusprendė, kad dujų kainos gyventojams turėtų būti perskaičiuojamos dažniau nei kartą per metus, o šildymo kainos – kas mėnesį, kaip yra ir kitose Baltijos šalyse.

"Dujų įstatymo pataisos jau užregistruotos guli Seime. Per artimiausias dvi savaites jos tikrai turėtų būti patvirtintos", – dienraštį patikino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

Kad įstatymai netobuli ir kad juos reikia keisti, sutinka ir energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

"Energetikos ministerijos politika – spausti kainas žemyn, ypač dabar, per ekonominę krizę. Juolab kad dalis įstatymų tikrai palankesni verslininkams nei gyventojams. Kainų komisija jau parodė dalį priemonių, kurias reikėtų keisti. Viena jų – dažniau perskaičiuoti šilumos ir dujų kainas. Dėl kitų dar reikia kalbėti, bet jos bus keičiamos", – sakė A.Sekmokas.

Dvi medalio pusės

"Jeigu kainos būtų perskaičiuojamos dažniau, vartotojams būtų daug aiškiau, už ką ir kiek jie moka. Abiejų įstatymų pataisų projektai yra Seime, ir tikimės, kad jie artimiausiu metu bus priimti", – vylėsi VKEKK pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis.

Tačiau VKEKK taip pat įspėja, kad leidus šilumos ir dujų kainas perskaičiuoti dažniau, vartotojų išlaidos gali ne tik sumažėti, bet ir padidėti. Tai priklausytų nuo dujų kainos pokyčio didmeninėje rinkoje.

"Kalbant apie gamtinių dujų ir šilumos kainas Lietuvos vartotojams, reikėtų pasakyti, kad sistema, kai kainos perskaičiuojamos kartą per metus, vartotojams buvo ypač palanki pernai ir užpernai, kai kiekvieną mėnesį gamtinių dujų kainos kilo. Buitiniai gamtinių dujų vartotojai pernai dujininkams mokėjo apie 820 litų už 1 tūkst. kub. m, kai lapkritį "Lietuvos dujos" dujas iš "Gazprom" šiems vartotojams pirko brangiau nei už 1300 litų už 1 kub. m. Tada vartotojai mokėjo mažiau dujininkams, ir tokia situacija tęsėsi visus metus. Tas pats ir su šiluma", – priminė D.Janulionis.

Jis taip pat pridūrė, kad jei bus nuspręsta dažniau leisti perskaičiuoti gamtinių dujų ir šilumos kainas, iš to nei tiekėjai, nei vartotojai veikiausiai neturės papildomos naudos, nes komisija tikrina, kiek realiai "Lietuvos dujos" moka už dujas bendrovei "Gazprom", kokia kaina įskaičiuota, ar vartotojai nemoka papildomai.

"Lietuvos dujos" neuždirba papildomai pelno dėl perkamų gamtinių dujų kainų pokyčio, nes komisija užtikrina, kad ta dalis pajamų, kuri skirta pirkti dujoms iš "Gazprom", ir buvo netiksliai prognozuota, bus atimta iš tiekėjų, nustatant kainas ateinančiam periodui", – tikino D.Janulionis.

Šilumininkai trina rankas

Šilumininkai nuolatos skundžiasi, dėl pernai dėl labai brangiai kainavusių dujų neva dirbantys itin nuostolingai. Susidaro įspūdis, kad bendrovės atsidūrė vos ne ant bankroto ribos. Tačiau verslui, taip pat šilumininkams, kainas dujų tiekėjai perskaičiuoja kas mėnesį. Taigi šilumos tiekėjai, pavyzdžiui, sostinės šilumos tiekėja "Vilniaus energija", kainų pokyčius pajunta beveik iš karto. Gyventojams kainos neperskaičiuojamos. O kadangi pernai birželį, prieš prasidedant šildymo sezonui, Kainų komisija leido bendrovei padidinti šildymo kainą Vilniuje 53 proc., "Vilniaus energija" dabar mėgaujasi gerokai mažesnėmis sąskaitomis už dujas.

Įmonės komercijos direktorius Rimantas Germanas patvirtino, kad pernai spalį "Dujotekanai" mokėjo po 1490 litų už 1 tūkst. kub. m, o sausį – jau 1130 litų. Kaina už vasarį ir kovą veikiausiai bus dar mažesnė.

Vidmantas Jankauskas,

buvęs VKEKK pirmininkas:

Lietuviai iš tiesų moka daugiau, nei dabar kainuoja dujos. Tačiau tokia kaina iš esmės teisinga. Apie tas kainas, pelną ir nuostolius nėra taip paprasta vienareikšmiškai kalbėti. Dabar gali atrodyti, kad kainos absurdiškos. Tačiau ilgainiui veikiausiai laimime mes – manau, kad esame sumokėję mažiau nei tuo atveju, jeigu pernai ar užpernai kainos būtų perskaičiuotos kas mėnesį. Dujų kainos gyventojams iki šiol nustatomos visiems metams, šilumos – pusei metų. Čia ir yra bėda. Negalima nieko dėl to kaltinti, tiesiog tokios yra taisyklės, jos nelanksčios. Be to, reikėtų pabrėžti, kad dujininkai iš gyventojų beveik neuždirba, nes jų pelno dalis, gaunama iš mūsų, siekia vos 6 proc. Didžiausias pajamas jie gauna iš šilumininkų ir verslo.