Per pastaruosius trejetą metų šilumos kainos kai kuriuose Lietuvos miestuose sumažėjo daugiau kaip 40 proc. Tačiau kai kuriems džiaugsmas gali trukti neilgai, jei nebus pakeistas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelis, tvirtina vyriausybė. Įstatymo pataisų šį antradienį Seimas svarstyti nepanoro, papildytą SGD terminalo įstatymą Seimui vyriausybė ketina teikti kitą antradienį.

Šilumos kainos didžiuosiuose Lietuvos miestuose pastaruosius trejetą metų pastebimai mažėjo. Ypač dideliais pasiekimais gali pasidžiaugti Klaipėda, kurioje nuo 2013-ųjų šilumos kaina sumažėjo apie 44 proc. Kauniečiai, dar prieš trejetą metų už šildymą mokėję daugiausiai, šiandieną šildosi gerokai pigiau už daugelį kitų miestų. Šildymo kaina laikinojoje sostinėje per trejetą metų sumažėjo apie 38 proc.

Vilniuje šilumos kainos nuo 2013-ųjų sumažėjo kiek daugiau nei 28 proc., Šiauliuose – 31 proc., Panevėžyje – 1,26 proc. Spalio mėnesio duomenimis, tarp didžiųjų miestų šiluma brangiausiai kainavo Panevėžyje (6,3 ct/kWh), pigiausiai – Klaipėdoje (4 ct/kWh).

Žada pigesnį šildymo sezoną

„Pagrindinis veiksnys, mažinęs šilumos kilovatvalandės kainą, yra biokuro dalies padidinimas šilumos gamyboje. Remiantis mūsų duomenimis ir statistika, galima teigti, kad 2015–2016 metų šildymo sezono metu šilumos kilovatvalandės kaina bus 5–10 proc. mažesnė, palyginti su 2014–2015 metų sezonu. Per šią vasarą šilumos tiekimo įmonės įrengė papildomai daugiau kaip 120 megavatų naujų pajėgumų šilumos gamybą pervesti nuo gamtinių dujų prie biokuro“, –

Paklaustas, kodėl Skuodas moka daugiau nei 8 euro centus už kilovatvalandę, nors didelę dalį jo šilumos ūkyje sudaro biokuras, LŠTA prezidentas pažymi, kad, nors šilumos kainą labiausiai lemia kuro struktūra ir kainos, egzistuoja ir kiti faktoriai.

„Kaina priklauso ir nuo to, kiek investuota į šilumos ūkio infrastruktūrą, kokią paramą šilumos tiekimo įmonės gavo ir ar atlikta investicija jau atsipirko, ar vis dar mokama paskola, kurios dalis įskaičiuojama į šilumos kainą.

Įtakos taip pat turi miesto šilumos tiekimo sistemos padėtis, šilumos tiekimo tinklų ilgiai, vartotojų išsidėstymas. Tačiau kainos miestuose, kur naudojamas biokuras, yra apie 5–6 euro centus už kilovatvalandę, o ten, kur naudojama didesnė dalis gamtinių dujų, kilovatvalandė kainuoja 8–9 euro centus“, – tikina pašnekovas.

Mažėjančių kainų džiaugsmas – trumpalaikis?

Energetikos sektoriuje smarkiai sumažėjus gamtinių dujų vartojimui, skaičiuojama, kad SGD terminalo minimaliai veiklai būtinasis dujų kiekis kitais metais gerokai viršys planuojamus energijos gamintojų dujų poreikius.

Siekiant tolygiau paskirstyti didėsiančias šilumos kainas, antradienį Seime vyriausybė pateikė pakeistą SGD terminalo įstatymą, kuriame terminalo išlaikymas tektų visiems dujų vartotojams. Jo nepriėmus, energetikos ministro Roko Masiulio teigimu, šiluma vilniečiams brangtų 20 proc.

Tačiau už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti pataisas, antradienį balsavo 43 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė 54 parlamentarai. Bendru sutarimu nuspręsta projektą grąžinti tobulinti. Premjeras Algirdas Butkevičius paragino Seimo narius gyventojams paaiškinti, kodėl didės šilumos kainos.

„Tie, kurie balsavote prieš arba susilaikėte, tiesiai šviesiai pasakykite Lietuvos didžiųjų miestų gyventojams, kad šilumos kaina, jeigu nebus šitam modeliui pritarta, didės“, – teigė premjeras.

Anot Seimo nario Eugenijaus Gentvilo, pataisos nesuderintos su energetikos strategija: „Šitie jūsų vadinamieji techniniai pakeitimai atveda prie to, kad labiausiai nukentės tie, kurie kūrena biokuru. [...] Mano manymu, čia yra su galiojančia Energetikos strategija nesuderinti dalykai.“

Papildytą SGD terminalo įstatymą vyriausybė jau priėmė trečiadienio posėdyje. Ateinantį antradienį pakartotinai jį ketinama pateikti Seime.

LŠTA prezidento V. Stasiūno teigimu, siūlomos pataisos turėtų būti priimtos, nes SGD terminalas – valstybinis projektas: „SGD terminalas yra visos Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektas, tad jo našta neturi tekti vien tik dujų vartotojams, turi būti paskirstyta visiems gyventojams.“

Tačiau, pasak pašnekovo, šiluma neturėtų brangti, net jei SGD terminalo išlaikymo modelis nebūtų pakeistas.

Pinigines plonins VIAP kvotų naikinimas?

Šilumininkų teigimu, labiau nei SGD infrastruktūros išlaikymo tvarka šildymo kainas gali didinti naikinamos termofikacinių elektrinių viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotos. Apie tai, kad dėl to brangs šiluma, kalba ir Vilniaus savivaldybės atstovai.

Pasak V. Stasiūno, tikėtina, kad panaikinus VIAP kvotas, trys termofikacinės elektrinės (Vilniaus TE-3, Kauno TE ir Panevėžio TE) turėtų nutraukti veiklą. Jų veiklos nutraukimas reikštų maždaug 35,9 mln. eurų išlaidų padidėjimą šilumos, elektros ir dujų vartotojams. „Tai yra kur kas daugiau, nei būtų sutaupyta (17,79 mln. eurų), išvengiant termofikacinių elektrinių rėmimo iš VIAP biudžeto“, – tikina pašnekovas.

Savo ruožtu vyriausybė galimai didėsiančias šilumos kainas dėl VIAP kvotų naikinimo vadina visiškai nepagrįsta prielaida.

„Pagrindiniuose trijuose miestuose (Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje), kurių gamtinių dujų termofikacinės elektrinės yra subsidijuojamos, trūkstamas šilumos poreikis gali būti pagamintas kituose, efektyvesniuose įrenginiuose mažesnėmis sąnaudomis – gamtinių dujų ir biokuro katiluose, kartu negaminant nekonkurencingos elektros energijos.

Skaičiuojama, kad Vilniaus mieste trūkstamą šilumos poreikį gaminant ne Vilniaus trečiojoje termofikacinėje elektrinėje, šilumos gamybos savikaina galėtų būti 20–30 proc. mažesnė. Taip pat, nebeeksploatuojant Vilniaus trečiosios termofikacinės elektrinės, pastovios jos išlaikymo sąnaudos, sudarančios apie 11 mln. eurų per metus, nebus įtrauktos į šilumos kainą. Tai leis šilumos kainą sumažinti apie 10 proc. Matome, kad panaikinus kvotas yra visos prielaidos ne brangti, o stipriai pigti šilumos kainai Vilniaus mieste. Panaši situacija yra ir Kaune“, – LRT.lt teigia premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė.