„Paskolų ir indėlių turėtojams tai reiškia, kad jų palūkanų normos lieka daugiau mažiau fiksuotos tame lygyje, kuriame yra ir šiuo metu“, – penktadienį LRT radijui teigė G. Šimkus.
„Reikia pridurti, kad, kai mes kalbame apie Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos sprendimus, mes kalbame apie taip vadinamas pagrindines palūkanų normas. Tai yra normos, nuo kurių (…) viskas atsispiria, o tai, ką jau moka gyventojai arba tai, kas yra tarpbankinėje rinkoje, tai yra palūkanų normos, kurios turi tam tikrus rizikos komponentus“, – pridūrė jis.
Anot LB valdybos pirmininko, nors naujausias ECB sprendimas rodo stabilumą, vertinant praėjusius banko sprendimus, palūkanų normos mažintos nuo 4 proc., todėl paskolų našta yra mažesnė.
„Aš manau, kad reikia pažiūrėti ir į praeitį. Pagrindinė palūkanų norma sumažėjo nuo 4 proc., kurie dar buvo visai neseniai, iki 2 proc. Iš principo, tai reiškia, kad paskolų našta, ar tai būtų verslas, ar gyventojai, yra sumažėjusi“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas (ECB) trečią kartą iš eilės paliko palūkanų normas nepakitusias. Toks sprendimas priimtas dėl suvaldytos infliacijos ir stabilesnės euro zonos ekonomikos.
Ši pauzė seka po daugiau nei metų trukusių palūkanų normų mažinimų, kai ECB perėjo nuo kovos su infliacijos šuoliu prie pastangų padėti sunkumų patiriančiai euro zonai.
Infliacija bloke stabilizavosi ir pastaraisiais mėnesiais svyruoja ties centrinio banko nustatyta 2 proc. tiksline riba.
 
                     
                               
                               
                               
             
             
             
            
Naujausi komentarai