„Kalbant apie pasiūlytą modelį, manau, jo įgyvendinimas būtų pakankamai sudėtingas, labai lengva iš viešosios erdvės nuskaityti tam tikras žinutes, kai vieni merai kalba, kad sieks visais būdais, kad apmokestinimas jų savivaldybėse būtų kaip įmanoma mažesnis“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė G. Šimkus.

„Iš kitos pusės galima pasiremti kai kurių kitų mokesčių praktika, pavyzdžiui, komercinio nekilnojamojo turto mokesčiu, kur tarifas svyruoja gana plačiose ribose iki 3 proc., bet jei paskaičiuoti vidutinį vidurkį per Lietuvą, tai 0,8 proc. – labiau į mažesnę pusę“, – aiškino LB vadovas.

G. Šimkus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos bankas siūlė NT mokestį padaryti labiau visuotinį ir centralizuotą.

Anot jo, NT mokestinės vertės atskirose savivaldybėse skiriasi ir jei savivalda sumažintų mokestinę naštą gyventojams, neaišku, kiek pajamų būtų surenkama ir kokia iš to nauda – žengiant „tokį visuomenę audrinantį žingsnį“ aiškumo, anot jo, reikia daugiau.

„Manau, nemaža dalis nepasitenkinimo mokesčiu kyla iš kelių priežasčių: pirma, labai didelė, gerokai santykinai didesnė dalis mūsų visuomenės turi asmeninį nekilnojamąjį turtą, butą ar kitą būstą, kuriame gyvena ir tas nuosavybės jausmas yra labai stiprus“, – žurnalistams sakė G. Šimkus.

Be to, jo teigimu, neaišku, kam šio mokesčio pajamos būtų skiriamos: „Nes vienas dalykas yra aiškiai suprasti ir komunikuoti, kad tai gynyba, o nuo gynybos įvyko tam tikras posūkis į savivaldos struktūrą nesiginčijant, kuris iš šitų tikslų yra geresnis arba prasmingesnis, (...) bet turbūt skirtingas emocinis fonas.“

Pagal Vyriausybės pateiktą projektą savivaldybėms būtų leista pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

Mokesčio iki 5 eurų nereikėtų mokėti visai. 

Tuo metu kitas gyventojų NT būtų apmokestinamas nuo 20 tūkst. eurų vertės asmeniui arba 40 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams. Didesnės vertės turtui būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai: nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT – 0,1 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., o virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.