Vis dėlto, anot jo, gresiantys JAV ir Europos Sąjungos (ES) prekybos karai blogintų įmonių galimybes grąžinti skolas – tai pakenktų Lietuvos finansiniam stabilumui.

„Lietuvos ekonomika ir finansų sistema yra atsparios, tačiau neapibrėžtumas dėl tarptautinės prekybos politikos gali riboti augimą. Būtent sudėtinga ir sunkiai prognozuojama išorės aplinka yra pagrindinė priežastis, lėmusi bendrą finansinio stabilumo rizikos lygio padidėjimą“, – pirmadienį pristatydamas praėjusių metų šalies finansinio stabilumo apžvalgą žurnalistams sakė G. Šimkus.

LB vadovo teigimu, šalies gyventojai ir verslas išlaiko finansinį stabilumą bei nevėluoja grąžinti paskolų, tačiau jų finansinė padėtis galėtų pablogėti, jei JAV įvestų žadamus importo tarifus.

„Mažėjant palūkanų normoms, gyventojų ir įmonių skolinimasis paspartėjo, visi daliai verslo bankų kreditas tebėra sunkiai prieinamas, todėl įmonės gręžiasi į alternatyvius finansavimo šaltinius“, – teigė G. Šimkus.

Jo teigimu, remiantis rinkų lūkesčiais tarpbankinių palūkanų norma „Euribor“ toliau turėtų mažėti ir šių metų pabaigoje siekti 1,9 proc.

„Tai yra gera žinia tiems, kurie ketina pasiskolinti arba turi paskolas“, – sakė G. Šimkus.

Šalies gyventojai ir verslas išlaiko finansinį stabilumą bei nevėluoja grąžinti paskolų, tačiau jų finansinė padėtis galėtų pablogėti, jei JAV įvestų žadamus importo tarifus.

Vis dėlto, pasak LB vadovo, į istorines aukštumas užkopė prekybos politikos neapibrėžtumas, kuris slopina pasaulio ir euro zonos ekonomikos augimą.

G. Šimkus sako, kad švelnėjanti pinigų politika Lietuvoje lėmė spartėjantį gyventojų ir įmonių skolinimąsi – būsto paskolų portfelio metinis augimas kovą siekė 10 proc., vartojimo paskolų – 24 proc., paskolų verslui – 15 proc.

Tuo metu gyventojams ir įmonėms bankų suteiktų paskolų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis, pasak jo, pernai ūgtelėjo po dešimtmečio mažėjimo: „Perkaitimo ženklų šiuo metu nėra.“

Verslui – sunkumai gauti paskolų

Pasak LB valdybos pirmininko, verslui bankų paskolos galėtų ir turėtų būti prieinami lengviau – jų apimtys yra sumažėjusios, o paskolų ne finansų įmonėms ir BVP santykis Lietuvoje kartu su Latvija ir Lenkija yra vienas žemiausių ES.

Tuo metu, remiantis Europos investicijų banko (EIB) apklausų duomenimis, bankų paskolų negaunančių įmonių dalis Lietuvoje yra viena didžiausių.

„Esant ribotai prieigai prie tradicinių finansų produktų verslas vis dažniau ieško alternatyvų. Pagrindinis įmonių finansavimosi šaltinis toliau yra vidaus ištekliai, finansavimo trūkumą ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms iš dalies sprendžia nacionalinio plėtros banko ILTE teikiamos skatinamosios finansinės priemonės“, – sakė G. Šimkus.

Pasak G. Šimkaus, įmonėms iki šiol pavyko išlaikyti atsparumą, tačiau būtent verslas yra „pirmose fronto linijose“, kai tenka dorotis su ekonominio neapibrėžtumo ir prekybos įtampų rizikomis finansiniam stabilumui.

„Jeigu prekybos įtampos materializuotųsi, pirmą smūgį sugertų daugiausia į JAV tiesiogiai eksportuojantys sektoriai – naftos produktai, chemijos pramonė, baldų pramonė, mašinų ir įrengimų gamybos verslai“, – pristatyme teigė G. Šimkus.

„O kiek vėliau per prekybos partnerius netiesioginį poveikį pajustų apdirbamosios gamybos, transporto, prekybos įmonės“, – kalbėjo LB vadovas.

Tačiau, anot G. Šimkaus, galimų JAV muitų riziką riboja tai, kad nuo šios šalies importo tiesiogiai priklausančių gamybos sektorių paskolų dalis sudaro vos apie 4 proc. viso paskolų įmonėms portfelio.

Gyventojams – daugiau šviesių atspalvių

LB vadovo teigimu, gyventojų finansiniame paveiksle – „daugiau šviesių atspalvių“. Anot G. Šimkaus, gyventojų perkamąją galią bei finansinį atsparumą didino pernai dešimtadaliu išaugęs realus vidutinis darbo užmokestis.

Jo teigimu, gyventojų finansiniai įsipareigojimai per metus padidėjo beveik 13 proc., skolintasi daugiausia būstui ir vartojimui.

„Padidėjus perkamai galiai, mažėjant palūkanų normoms augo ir gyventojų skolinimasis“, – kalbėjo G. Šimkus.

Tuo metu gyventojų indėliai pernai, anot jo, išaugo dešimtadaliu.