„Už nesąmones nebalsuosime“, – konservatorių susitikime su verslo atstovais dėl mokestinių pakeitimų sakė buvusi ministrė pirmininkė.

„Esame tokioje situacijoje, kai net nežinome, ką svarstome. Viskas keičiasi po kiekvieno stimulo, kiekvieno mitingo. (...) Atrodo, kad rimtai diskutuoti negalime, kadangi kitą trečiadienį viskas gali darkart pasikeisti“, – pastebėjo I. Šimonytė.

Viena iš konservatorių frakcijos lyderių teigė, kad ją gąsdina neaiški mokesčių pakeitimų kryptis. Pasak jos, Vyriausybė vienoje pusėje kalba apie gynybos finansavimą, kaip jam bus surinkta pusė milijardo eurų, tačiau kitoje pusėje kalbama apie įvairias lengvatas, socialinę apsaugą.

„Be dalykinių problemų, kurios yra pakete, mane gąsdina neaiški kryptis. Viena ranka kalbame apie gynybos finansavimą, galbūt surinksime pusę milijardo gynybai. Tiesa, kita ranka nubrauksime 100 mln. eurų ir naudosime juos kitoms reikmėms“, – priekaištavo I. Šimonytė.

Panašiomis mintimis dalinosi ir verslo atstovai, tarp kurių Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas Marius Dubnikovas. Pasak jo, socialdemokratai labiau rūpinasi savo programos įgyvendinimu, o ne krašto apsauga.

„Mūsų netenkina tai, kad yra sakoma, jog pajamos bus nukreiptos į gynybą, tačiau didinami tie mokesčiai, kurie duos naudą savivaldybėms. Sakoma, kad prioritetas yra gynyba, nors taip iš tikrųjų neatrodo. Tai tik kairiųjų partijų programų įgyvendinimas“, – teigė M. Dubnikovas.

„Verslas yra nusiteikęs už gynybą ir jos finansavimo didinimą. Mes nesakome stop visiems mokesčių pakeitimams, tačiau mes jaučiame, kad visi dabar siūlomi pokyčiai keliaus į vieną pusę“, – pridėjo jis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius tuo metu teigė, kad gerokai mažesnį neigiamą poveikį ekonomikos augimui turėtų 1 proc. didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jo manymu, šio mokesčio didinimas nepadarytų didelės žalos ir vartotojams.

„Pritariu dėl PVM didinimo. 1 procento didinimas pridėtų 350 mln. eurų pajamų į valstybės biudžetą ir neturėtų praktiškai jokio poveikio ekonomikos augimui. (...) Visuomenei varškė pabrangtų nuo 99 centų iki 1 euro”, – argumentavo V. Janulevičius.

Verslas ir konservatoriai išskyrė komunikacijos problemą

Susitikime verslo atstovai bei konservatoriai vieningai sutiko, kad dialogas, kurį žadėjo valdantieji diskutuojant mokestinius pakeitimus – nevyksta.

„Didžiausia problema yra ta, kad buvo žadėta komunikuoti. Tiesa, mes išsakome savo poziciją, o į ją atsižvelgiama – nebūna“, – teigė LPK prezidentas.

Tiesa, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė pastebėjo, kad verslas – kone visada nepatenkintas dėl planuojamų mokestinių pakeitimų, o tai ypač žalinga diskusijoms, kai planuojami pokyčiai iš tiesų gali turėti neigiamų pasekmių.

„Verslo bendruomenėje triukšmo lygis visada yra toks pats. Tai yra problema. Tas skausmo reiškimas man atrodo nepadeda susitarti. Kampus apšlifuoti yra lengviau nei viską išmesti pro langą ir bandyti iš naujo“, – teigė Seimo narė.

Ministrų kabinetas kitą trečiadienį ketina svarstyti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčius, naujų cukraus ir draudimo mokesčių įvedimą.

Tarp siūlymų numatyta 1 proc. didinti įmonių pelno mokestį – stambioms jis kiltų iki 17 proc., lengvatinis tarifas siektų 7 proc.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.