„Manau, kad derybos bus labai sudėtingos – aišku, viskas priklausys nuo Komisijos požiūrio, bet, tiesą sakant, iš to, kas buvo aprašyta ir žadėta Europos Komisijai, (priėmus mokesčių reformą – ELTA) žingsnis yra žengtas atgal, ne į priekį. Ir čia galimai Vyriausybės laukia tikrai labai nelengvas uždavinys“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo V. Sinkevičius.

„Aišku, yra ne viena šalis narė, kuriai sunkiai sekasi naudoti RRF lėšas, ir tai galimai bus galimybė Komisijai lanksčiau pasižiūrėti, galbūt bandyti ieškoti kažkokių papildomų interpretacijų – faktas, kad visų (RRF – ELTA) lėšų mes jau nebeatgausime“, – pridūrė buvęs eurokomisaras.

Lietuvai skirta RRF plano dalis „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) šaliai iš viso numato 3,8 mlrd. eurų lėšų, iš kurių Vilnius šiuo metu yra gavęs tik 1,8 mlrd. eurų – mažiau nei pusę visos numatytos europinės paramos.

Iki 2026-ųjų Lietuva EK yra įsipareigojusi įgyvendinti tris mokesčių sistemos keitimo rodiklius.

Nors tikslią lėšų sumą Komisija dar vertins, finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, kad mokesčių pertvarką, į kurią įeina ir nekilnojamojo turto (NT) mokestis, priėmusi Lietuva galėtų atgauti apie 400 mln. eurų įšaldytų fondo lėšų.

Valdančiojoje koalicijoje Seime pavasarį siūlymams dėl NT mokesčio keitusis kelis kartus, galų gale nuspręsta pirmąjį būstą apmokestinti nuo 450 tūkst. eurų vertės „grindų“ asmeniui, o antro ir visų likusių gyventojų NT objektų bendrą vertę apmokestinti nuo 50 tūkst. eurų vertės „grindų“.

Ir čia galimai Vyriausybės laukia tikrai labai nelengvas uždavinys.

Derybas komplikuoja tai, kad RRF fondą sudaro skolintos lėšos

Nors opozicija ir ekspertai kritikavo, kad toks kitąmet įsigaliosiančio mokesčio modelis tik mažins biudžeto pajamų surinkimą ir jo mokėtojų bazę, R. Šadžius toliau laikėsi nuomonės, kad net ir šiuo atveju Lietuva atgaus didžiąją dalį iš 400 mln. eurų RRF lėšų.

Apie tai, kad didelis Seimo priimtos mokesčių reformos fiskalinis poveikis yra „labai stiprus koziris“ Lietuvos derybose su EK, kalbėjo ir prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Nors socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamam Ministrų kabinetui, skirtingai nei konservatorės Ingridos Šimonytės Vyriausybei, mokesčių reformą priimti pavyko, europarlamentaras V. Sinkevičius laikosi nuomonės, kad derybas su EK sunkina ne tik ilgai strigusi mokestinė pertvarka, tačiau ir kitų sričių, pavyzdžiui, švietimo reformos.

„Matysime, viskas priklausys nuo Komisijos vertinimo. Bet čia skirtumas yra koks, ką dažnai diskutuojantys pamiršta – kad šitų (RRF – ELTA) pinigų nėra, Komisija turi eiti į rinkas, skolintis, ir tuomet jau valstybė narė juos gauna. Tai nėra biudžeto lėšos, kurios jau yra biudžete, kurios tiesiog laukia išmokėjimo ir kurios, jeigu yra neišmokėtos, nepanaudotos, jos yra paskirstomos kažkur kitur, valstybei narei permetama į kitą programą ar panašiai“, – aiškino politikas.

Kadangi Bendrija RRF mokėjimus valstybėms narėms atlieka palankesnėmis sąlygomis pasiskolinusi užsienio rinkose, kaip pabrėžė europarlamentaras, ir derybos dėl šių lėšų „atšaldymo“ yra sudėtingesnės.

„Šitoje vietoje dėl to Komisija ir turi tą tokį griežtesnį požiūrį, bet, kaip sakiau, derybos tikrai laukia nelengvos ir įrodyti, kad tas (RRF rodiklių – ELTA) pakeitimas yra būtent toks, kokį praėjusi Vyriausybė yra numačiusi, susiderėjusi su Komisija ir toks, kokį ji pažadėjo, bus, manau, pakankamai sudėtinga“, – tikino V. Sinkevičius.

Paskutinį RRF mokėjimą iš EK Lietuva gavo pernai gruodį – išmokėta 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą.

Neįgyvendinus su mokesčių lengvatomis susijusių pokyčių, pernai pavasarį EK Lietuvai skyrė sankciją ir neišmokėjo 8,7 mln. eurų iš įšaldytos 26 mln. eurų RRF subsidijos.

Seimas pavasario sesijoje priėmė mokestinės pertvarkos paketą, į kurį, be NT mokesčio pokyčių, įeina progresyvesnis gyventojų pajamų apmokestinimas, pelno mokesčio didinimas, naujų cukraus ir draudimo mokesčių, kurių pajamos bus skirtos gynybai, įvedimas.

Finansų ministras yra sakęs, kad naujasis mokesčių paketas šalies biudžetą kitąmet papildys maždaug 250 mln. eurų, 2027 m. – virš 600 mln. eurų.