– Kada galime tikėtis šildymo sezono pabaigos?

– Tradiciškai balandžio viduryje, antroje pusėje įprastai baigiasi šildymo sezonas. Taigi nedaug liko laukti.

– Kokia oro temperatūra turėtų būti, kad jau galėtume prisukti radiatorius?

– Dabar nėra tiksliai apibrėžta, prie kokios temperatūros reikėtų išjungti šildymą. Kadangi negalime per daug atšaldyti pastatų, todėl rekomenduojama baigti šildymo sezoną tik tuomet, kai vidutinė trijų parų temperatūra pasiekia 10 laipsnių šilumos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Prasidėjus energetinei krizei, kai kurios savivaldybės skelbė ir ekstremalias situacijas, šaukėsi valdžios pagalbos, kad neišgali padėti savo žmonėms. Kaip, jūsų požiūriu, miestai susitvarkė, nes šis procesas buvo decentralizuotas. Kiekviena savivaldybė bandė suktis, kaip išmano.

– Buvo ir valstybinės, nacionalinės priemonės, tokios, kaip pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sumažinimas iki nulio, buvo išplėstos socialinės paramos apimtys, palengvintos sąlygos. Toks buvo valstybės žingsnis, kad padėtų visoms savivaldybėms vienodai. O savivaldybės organizavo patį įgyvendinimo procesą, taigi matome ir gerų, ir blogų pavyzdžių. Mažesnės savivaldybės greitai susitvarkė – žmonės kompensacijas gavo laiku. Tuo tarpu kai kuriuose didmiesčiuose dar ir dabar nežino žmonės, ar gaus kompensacijas už šildymą. Tas chaosas, žinoma, piktina gyventojus. Na, o tos savivaldybės, kuriose buvo labai prasta padėtis, kurios degino daug dujų, gelbėjosi kaip išmanė. Pavyzdžiui, Vilnius degino mazutą ir tai šiek tiek sušvelnino išlaidas. O mažosios savivaldybės, tokios kaip Vilniaus rajonas, tiesiog iš biudžeto dotavo savo vartotojams šilumos kainas ir tokiu būdu gelbėjosi nuo šios energetinės krizės.

– Vilniuje dar tik dabar nagrinėjami lapkritį gauti prašymai dėl šildymo kompensacijų. Kiek šilumininkai yra pasiruošę laukti, nes pinigai juk nesimėto…

– Šilumos įmonės turi skolintis, nes už kurą, elektrą – už viską reikia mokėti laiku, o pajamų iš vartotojų negaunama. Tai už tas vadinamas apyvartines paskolas tenka mokėti palūkanas ir tai nėra gerai. Šiemet tris kartus daugiau gyventojų kreipėsi dėl šildymo kompensacijų. O kad jas gautų, buvo įpareigoti laiku atsiskaityti už šildymą arba sudaryti sutartis dėl mokėjimo atidėjimo. Pastarųjų sutarčių yra labai nedaug – tik keli šimtai vartotojų per visą Lietuvą. Vadinasi, kiti drausmingai moka mokesčius. Tai, žinoma, sudrausmino atsiskaitymus, todėl ta situacija nėra jau tokia bloga.

Vidutiniškai mes visada turėdavome 10–15 proc. gyventojų, kurie nesumoka laiku. Tiesa, kadangi šilumos kaina yra gerokai didesnė nei anksčiau, tad padidėjo skolų sumos.

 

– Tai kiek verslai gali laukti?

– Čia yra kita problema. Mes esame reguliuojamos įmonės. Ir mes, pavyzdžiui, į šilumos kainas negalime įskaičiuoti apyvartinių lėšų palūkanų. Tuomet tas palūkanas tenka dengti iš investicijų grąžos, vadinamo pelno, kuris įskaičiuotas į kainą. Dėl šių priežasčių eilė įmonių lieka be pelno, dirba nuostolingai. Tada į jas skeptiškai žiūri bankai, nenori suteikti paskolų. Tokia – bendra nacionalinė problema, kuri susijusi su šilumos ūkio reguliavimu.

– Lyginant su ankstesniais šildymo sezonais, ar padaugėjo gyventojų, kurie neišgali susimokėti ir prašo atidėti mokėjimus?

– Atskiruose miestuose situacija yra skirtinga. Vidutiniškai mes visada turėdavome 10–15 proc. gyventojų, kurie nesumoka laiku. Tokių skolininkų skaičius vienuose miestuose padidėjo, kituose sumažėjo. Kaip minėjau, gyventojus drausmina tas kompensacijų mechanizmas. Žvelgiant į visumą, didelių pokyčių nestebima – kiek anksčiau būdavo, panašiai, tiek ir dabar yra įsiskolinusių vartotojų. Tiesa, kadangi šilumos kaina yra gerokai didesnė nei anksčiau, tad padidėjo skolų sumos.

– Kiek vidutiniškai siekia atskirų vartotojų įsiskolinimas? Apie kokias sumas kalbame?

– Tokių duomenų kas mėnesį nėra pateikiama, bet tos sumos įprastai svyruoja apie 100–200 eurų.