Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuria „valstiečių“ frakcijai priklausantys parlamentarai Rima Baškienė, Valerijus Simulikas, Povilas Urbšys ir Naglis Puteikis bei konservatorius Algis Strelčiūnas siūlo šiukšlių deginimo jėgaines leisti statyti ne arčiau kai 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių.

Pasak N.Puteikio, atstumo nustatymas yra geriausias saugiklis, kad iškilsiančios šiukšlių deginimo gamyklos bus saugios ir nekenks gyventojams.

„Seimas aiškiai išreikštų valią, o Vyriausybės ir savivaldybių institucijos turėtų mažiau vargo vykdydamos svarstymo su visuomene procedūras, būtų mažiau ginčų, būtų daugiau aiškumo (...) Atstumas yra turbūt geriausias stabdymas biurokratizmo, geriausias gynimas piliečių interesų, geriausias saugiklis nuo galimų korumpuotų situacijų ir pats paprasčiausias būdas mažinti atliekų deginimą“, - pristatydamas siūlomas pataisas parlamente teigė N.Puteikis. 

Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio teigimu, atliekų deginimo gamyklos kelia pavojų tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.

Geriau tokiu būdu spręsti, ne atstumais, o reikalavimais, kad gamyklos būtų gana ekologiškai tvarkingos, su filtrais. Pasaulio kraštuose kitaip yra – vidury miesto yra šiukšlių deginimo gamyklų, tik, savaime suprantama, jie matuoja, žiūri, kad tos taršos nebūtų.

„Būnant (gamykloms - BNS) toliau nuo gyvenamųjų vietovių, būtų apsaugoti žmonės, kurie gyvena. Tai ypač aktualu Vilniaus gyventojams, nes čia planuojama statyti atliekų deginimo jėgainė yra iš esmės visiškai pašonėje labai tankiai apgyvendintų rajonų“, - tvirtino L.Balsys.

Tuo metu konservatorius Edmundas Pupinis tvirtino, jog labiau apsimokėtų reikalauti, kad šiukšlių deginimo gamyklos būtų netaršios.

„Geriau tokiu būdu spręsti, ne atstumais, o reikalavimais, kad gamyklos būtų gana ekologiškai tvarkingos, su filtrais. Pasaulio kraštuose kitaip yra – vidury miesto yra ir pas skandinavus šiukšlių deginimo gamyklų, tik, savaime suprantama, jie matuoja, žiūri, kad tos taršos nebūtų. Tai gal tuo keliu geriau eiti?“ - kalbėjo E.Pupinis.

N.Puteikis pabrėžė, kad Lietuva nepajėgi į miestus įsileisti tokių gamyklų.

„Daug kas Europoje veikia gerai, tačiau mes dar nesame visiškai integravęsi į Europą, pas mus ne viskas veikia gerai“, - teigė N.Puteikis.

Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas prognozavo, kad teikiama pataisa siekiama užkirsti bet kokius kelius Lietuvoje statyti šiukšlių deginimo gamyklas.

„Lietuvoje nebus atliekų deginimo jėgainių, nes tokios jėgainės statomos šalia miestų tam, kad aprūpintų juos šiluma. Jūs iš esmės uždraudžiate šiuos dalykus ir laidojate daugelio metų Lietuvos diplomatų, energetikų derybas su Europos Komisija dėl Europos Sąjungos paramos, kuri siekia apie 180 mln. eurų tokiems objektams“, - tvirtino S.Gentvilas.

„Valstietė“ Virginija Vingrienė pripažino, kad dėl nuo gyvenviečių nutolusių atliekų deginimo gamyklų „atsirastų šilumos nuostolių“, tačiau taip pat įspėjo, kad Lietuva turi mažinti degintinų atliekų kiekį, ko reikalauja Briuselis.

„Gal reikėtų nustatyti ne atstumus, bet maksimalią ribą, kokį atliekų kiekį būtų galima deginti. Nes kol kas neatsakome, koks degintinas atliekų kiekis būtų po 2030 metų. (...) Tai tos trys kogeneracinės jėgainės, kurios projektuojamos, būtų perteklinės, tai mums gal tikrai reikėtų nustatyti maksimalų kiekį, kad nebūtų trys kogeneracinės elektrinės“, - sakė parlamentarė.

L.Balsys taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija kritikuoja Lietuvą „dėl perinvestavimo į deginimo įrenginius“.

„Lietuvai prikišama, kad perteklinis perinvestavimas į atliekų deginimą neleis šaliai vykdyti žiedinės ekonomikos tikslų, o tai yra visų pirma (atliekų - BNS) perdirbimas. Taigi visas pastangas ir investicijas reikėtų nukreipti čia, o ne į deginimą“, - aiškino L.Balsys.

Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių, kuriose būtų deginamos atliekos, projektus plėtoja valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“. Vilniuje jėgainė bus statoma šalia Gariūnų, o Kaune - šalia miesto esančioje laisvojoje ekonominėje zonoje.

Kauno projektą „Lietuvos energija“ įgyvendina kartu su Suomijos koncernu „Fortum“, kuris jau valdo šalia Klaipėdos esančią atliekų deginimo jėgainę.

Bendra Vilniaus ir Kauno jėgainių vertė siekia beveik pusę milijardo eurų. Vien Vilniaus kogeneracinė jėgainė turėtų kainuoti apie 330 mln. eurų, o Kauno - apie 150 mln. eurų.