A. Butkevičius sako sulaukęs kreipimųsi iš šalies ūkininkų, kurie reiškia didžiulį susirūpinimą dėl padėties žemės ūkio sektoriuje.

„Ūkininkai skundžiasi, kad dalis žemės ūkio produkcijos perdirbėjų jau sumažino mėsinių galvijų, pieno ir kitų žemės ūkio produktų supirkimo kainą arba išvis atsisako supirkti. Laukiama, kad šiuo žingsniu paseks ir kiti perdirbėjai. Nuo to labiausiai nukenčia smulkieji ūkininkai, kurių situacija ir iki pandemijos nebuvo lengva“, – aiškina parlamentaras.

Ūkininkai įtaria, kad mažindami žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas perdirbėjai siekia pigiai sukaupti produkcijos rezervą, kad jį galėtų realizuoti kur kas brangiau pandemijai pasibaigus. Tuo tarpu prekybos taškuose daugumos maisto produktų kainos pastaruoju metu yra pastebimai išaugusios.

Ūkininkų prašomas tarpininkauti Seimo narys kreipėsi į Vyriausybę prašydamas imtis priemonių, kad perdirbėjai ir prekybos įmonės nepiktnaudžiautų susidariusia ekstremalia situacija ir savo derybine galia.

„Esu rinkos ekonomikos šalininkas. Tačiau išskirtiniais atvejais, esant ekstremaliai situacijai, kai rinkos dėsniai nebeveikia taip, kaip turėtų veikti visuomenei naudingiausiu būdu, pateisinu valstybės įsikišimą į kainų nustatymą kaip neišvengiamą. Noriu pabrėžti, kad kalbu tik apie labai ypatingus atvejus, kokį turime dabar. Konstitucija sako, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Negali būti toleruojamas nedidelės įtakingųjų dalies siekis pasipelnyti iš susidariusios situacijos, kol didžioji dalis Lietuvos iš paskutiniųjų bando solidariai prisiimti neigiamas pasekmes, – tvirtina A. Butkevičius. – Todėl Vyriausybei siūlau įvertinti maisto produktų kainų grandinėje skirtingoms grandims tenkančias kainos dalis ir svarstyti galimybę riboti perdirbėjams tenkančią dalį ir prekybininkų antkainius. Situacija ypatinga ir neturėtume kliautis tuo, kad rinka viską sureguliuos. Dabar nesureguliuos. Tai jau pamatėme iš į padanges šovusių medicininių kaukių kainų“, – sako A. Butkevičius.