Seimo nario teigimu, priėmus siūlomus pakeitimus, valstybės parama iki 26 tūkst. eurų pirmajam būstui įsigyti būtų įgyvendinama efektyviau. Nauja tvarka nebūtų susijusi su kasmet besikeičiančiais nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių kriterijais, todėl įstatymo pataisos suteiktų pastovumo ir leistų jaunoms šeimoms iš anksto atsakingai planuoti savo ateitį įsigyjant būstą regione.

Pagal dabar galiojantį įstatymą, norint gauti valstybės paramą pirmajam būstui įsigyti reikia atitikti vieną esminių reikalavimų – būstas turi būti teritorijoje, kurioje kvadratinio metro vertė yra bent 65 proc. mažesnė už didžiausią metro vertę Lietuvoje. Todėl subsidiją šiais metais galima gauti ten, kur būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija 512,75 eurų.

Parlamentaro teigimu, esant tokiam reguliavimui, įstatymas nebeatitinka pirminio tikslo – gaivinti ir stiprinti Lietuvos regionus, kadangi ten bei toliau nuo didžiųjų miestų gyvenančios jaunos šeimos tam tikrais atvejais pretenduoti į paramą tiesiog neturi galimybių.

„65 procentų slenkstis reiškia, kad kai kurių regionų teritorijose būstą pirkti ar statyti norinčios jaunos šeimos negali pasinaudoti finansine parama. Metų pradžioje paaiškėjo, kad subsidija nebegalioja visoje Utenos miesto teritorijoje, dalyje Tauragės, dar anksčiau tokios galimybės neteko ir Panevėžyje gyvenančios jaunos šeimos. Neteisinga, kai įstatymu siekiama stiprinti šalies regionus, tačiau jaunoms šeimoms, norinčioms kurtis toliau nuo didžiųjų šalies miestų, užkertamas kelias pasinaudoti valstybės parama“, – teigė E. Pupinis. 

Seimo narys E. Pupinis siūlo atsisakyti nekilnojamojo turto normatyvinių verčių kriterijaus, vietoj to įvedant reikalavimus, susijusius su atstumu nuo daugiausiai gyventojų turinčių miestų ir gyvenamosios vietos kurorto statusu.

„Dar 2018 m. siūliau nuleisti normatyvinių verčių procentų kartelę, tačiau tada projektas įstrigo Seimo komitetuose. Kadangi problema tik gilėja, teikiu naujas pataisas siekdamas atsisakyti nestabilaus būsto kainos kriterijaus ir vietoj to nustatyti aiškias paramos galiojimo teritorines ribas. Pasinaudoti parama būtų galima visoje Lietuvoje, išskyrus miestus, turinčius per 100 tūkst. gyventojų ir aplink juos esančias zonas. Parama negaliotų ir kurortinėse gyvenamosiose vietose – Neringoje, Druskininkuose, Birštone, Palangoje. Visur kitur, įskaitant ir tokius regionų centrus kaip Uteną, Tauragę ar Panevėžį, galimybė gauti valstybės paskatą būtų suteikiama“, – pažymėjo E. Pupinis.

Siūlymu siekiama nustatyti, kad teisę į finansinę paskatą pirmajam būstui įsigyti turėtų tos jaunos šeimos, kurios, atitikdamos ir kitus įstatyme numatytus reikalavimus, įsigyja pirmąjį būstą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai įsigyjamas būstas nuo miesto savivaldybės administracinės ribos, kurioje pagal Lietuvos statistikos departamento pateikiamus duomenis metų pradžioje gyvena per 100 tūkst. gyventojų, yra ne arčiau kaip 10 km, per 200 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 15 km, per 300 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 20 km, per 400 tūkst. gyventojų – ne arčiau kaip 25 km, ir įsigyjamas būstas nėra šių miestų savivaldybių teritorijoje. Įsigyjamas būstas negalėtų būti ir kurorto statusą turinčioje gyvenamojoje vietovėje.

Seimo nario teigimu, priėmus siūlomus pakeitimus, valstybės parama iki 26 tūkst. eurų pirmajam būstui įsigyti būtų įgyvendinama efektyviau. Nauja tvarka nebūtų susijusi su kasmet besikeičiančiais nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinių verčių kriterijais, todėl įstatymo pataisos suteiktų pastovumo ir leistų jaunoms šeimoms iš anksto atsakingai planuoti savo ateitį įsigyjant būstą regione.