Kai kurie parlamentarai sutiktų, kad tokios lengvatos būtų galima atsisakyti nuo 2021 ar 2022 metų – per tą laiką gyventojai ir įmonės spėtų pereiti prie mažiau taršaus kuro.

Prieš apsispręsdami dėl lengvatos, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariai antradienį su specialistais aptarė jos naikinimo galimybes ir pasekmes.  

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas Jonas Sviderskis tikino, kad panaikinus lengvatą Seimas užsitrauks kaimo bendruomenės rūstybę, o „valstietis“ Viktoras Rinkevičius teigė, kad „žmones ištiks šokas“.

„Pereinamasis laikotarpis reikalingas. Atidėjimas metams ar kitiems“, – teigė „valstietė“ Vida Ačienė.

Energetikos ministerijos kancleris Ramūnas Dilba sako, kad šildymui skirti gazoliai yra pats taršiausias kuras, vis dažniau jis naudojamas komercinei veiklai, o ne gyvenamųjų patalpų šildymui.

„Todėl nebenusipelno tos lengvatos“, – antradienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariams aiškino R. Dilba. 

Pasak jo, 2018 metais šiuos gazolius naudojo 4,5 tūkst. gyventojų ir maždaug 1 tūkst. įmonių, o dėl lengvatos šalies biudžete negavo 17 mln. eurų pajamų.

Pasak Biudžeto ir finansų komiteto vadovo „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo, šį kurą dažnai naudoja mokyklos, darželiai, nes jiems kitas kuras per brangus. 

Energetikos ministerijos duomenimis, pernai įmonėms, naudojančioms gazolius, perėjimui prie kito kuro buvo numatyta 10 mln. eurų paramos.

Lengvatinis šio kuro akcizo tarifas yra 21,14 euro už 1 tūkst. litrų, o įprastas – 347 eurai. Vyriausybė nuo kitų metų siūlo jį didinti iki 372 eurų.

Be to, ketinama didinti ir žemdirbiams skiriamo automobilių dyzelino akcizą: Vyriausybė siūlo iki 81 euro, prezidentas Gitanas Nausėda – iki 146 eurų.

Seimo Kaimo reikalų komitetas nepritarė nei Vyriausybės siūlymui naikinti akcizo lengvatą šildymui skirtiems gazoliams, nei didinti akcizą žemdirbių dyzelinui. Biudžeto ir finansų komitete galutinis balsavimas numatytas šią savaitę.