Plačiau apie tai papasakojo Antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys.

– Koks akmuo ir po kieno kaklu būtų tokia naujovė?

– Politikų siūlomos lengvatos trumpuoju laikotarpi atrodo kaip ir paguoda, dovana, bet ilgiuoju laikotarpiu skolininkams tai būtų kaip akmuo po kaklu. Siūlomos lengvatos, įskaitų mažinimas, skolų atostogos, bet nutylima, koks bus poveikis skoloms dėl prailgėjusių išieškojimo procesų.

– Pagal siūlomas lengvatas pats skolos gražinimo, išieškojimo laikas nusitęstų net iki penkerių  metų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Išieškojimo procesai prasitęstų net keturis kartus, atitinkamai nuo skolos dydžio. Skolų atostogų atveju, Civiliniame kodekse nėra numatyta palūkanų atostogų. Tai reikštų, kad palūkanos kaupsis, didės. Ir pasibaigus tam maloniam periodui, reikės gražinti skolas.

– Akmuo po kaklu būtų ne tik skolininkui, bet ir kreditoriui?

– Taip, tai būtų našta abiem pusėms. Kreditorius negalėtų tikėtis jam teisėtai priklausančių lėšų per trumpesnį laikotarpį. Pats ekonominis ciklas sutriktų. Jei kreditorius matytų, kad negali išieškoti arba tos išskaitos labai mažos iš minimalių, mėnesinių pajamų, tai ir pats suinteresuotumas skolinti lėšas sumažėtų.

– Ar tai reiškia, kad ir mokiems, bet mažas pajamas turintiems ir norintiems pasiskolinti žmonėms būtų sudėtingiau gauti paskolą?

– Neabejotinai. Tai būtų stabdis, ypač jaunoms šeimoms. Daug žmonių, net ir sąžiningai mokančių savo įsipareigojimus, mokesčius, besilaikančių viešosios tvarkos, negalėtų tikėtis, kad jiems bus paskolinta. O juk skolinasi kasdieninėms reikmėms – mokslui, gydymui.

– Jei lengvatos būtų pritaikomos, skolos pabrangtų?

– Taip, procesai prailgėtų. Palūkanos paprastai yra 6 proc. Bet yra atvejų, kai jos siekia ir 10 proc. Yra bylų, kur priskaičiuojama 40-80 proc. metinių palūkanų. Po tokių linksmų atostogų būtų grįžtama prie didelių skolų.

Civiliniame kodekse nėra numatyta palūkanų atostogų. Tai reikštų, kad palūkanos kaupsis, didės.

– Šių lengvatų siūlytojai sako, kad taip padėtų skolininkus sugražinti į darbo rinką. Dabar septyni iš dešimties skolininkų nedirba. Kokią jūs matytumėte išeitį?

– Mūsų požiūris yra kardinaliai kitoks. Mes siūlome mokesčių atostogas. Viena iš nelegalaus darbo priežastis yra dideli mokesčiai. Minimalų, mėnesinį atlyginimą gaunantis žmogus po mokesčių sumokėjimo netenka 25 proc. pajamų. Mūsų siūlomu atveju būtų net trys laimėtojai. Laimėtų valstybė, laimėtų kreditoriai, nes nesusidarytų skolos, laimėtų ir patys bedarbiai, jie būtų skatinami sugrįžti į darbo rinką, įsilieti ir įsitvirtinti. Mūsų politikai rūpinasi 12,5 proc. skolininkų, nėra aišku, kiek tų skolininkų yra registruoti Užimtumo tarnyboje.

– Lengvatų skolininkams buvo taikyta ne viena. Ar jos pasiteisina?

– Mums rezultatai nežinomi. Tas mums ir kelia klausimų, kodėl dar kartą skubama mažinti, neįsitikinus tuo rezultatu, kurio buvo siekiama ankstesniais metais. Reikėtų pasižiūrėti, ar skolos dar labiau paaugo, ar pradėjo dirbti, ar sumažėjo nelegalus darbas. Manome, kad reikėtų grįžti prie diskusijų stalo ir gryninti tuos pasiūlymus.