Lengvatinis PVM tarifas maitinimo įmonėms buvo įvestas antrąjį praėjusių metų pusmetį, o apgyvendinimo paslaugoms taikomas septynerius metus. Abi lengvatos baigia galioti šių metų pabaigoje.

Verslas prašo, kad lengvata būtų pratęsta iki kitų metų pabaigos, o apgyvendinimo įstaigoms – neribotą laiką.

Verslas lengvai neatsisakys

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad maitinimo įstaigos turėtų grįžti prie įprastos konkurencijos, nes aiškios sąlygos, būtinos lengvatai, baigiasi.   

„Restoranams lengvata buvo suteikta labai aiškiai deklaruojant, kad tai yra galimybė užsidirbti šiek tiek daugiau po pandeminio laikotarpio, būtent tam ji buvo įvesta, nes restoranai ir maitinimo įstaigos pateko tarp tų, kurie dėl pandemijos buvo pažeisti labiausiai. Akivaizdu, kad suvaržymai baigti, grįžta konkuravimo laikotarpis, reikia konkuruoti ir bandyti pasiūlyti geriausią paslaugą. Priežastys, dėl ko lengvata įvesta, išnyko“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Pasak jo, tas pats galioja ir laisvalaikio pramogoms, tokioms kaip sporto klubai, kino teatrai ir renginiai.

„Buvo leista šioms įstaigoms užsidirbti šiek tiek daugiau, lengvata kainos nesumažino, o tas susidaręs skirtumas buvo skirtas palaikyti šioms organizacijoms. Tikslas, kuris buvo užsibrėžtas, turi savo pradžią ir pabaigą, ir jeigu jau atėjo ta pabaiga, reikia su ja atsisveikinti nepaisant to, kad labai norisi pasilikti“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad verslas taip lengvai neatsisakys lengvatų, o politikams jas panaikinti bus sudėtinga.

„Prieš lengvatos įvedimą kalbėjome, jog bus sudėtinga užbaigti šią lengvatą. Tokie dalykai, kai įvedami laikinai, juos yra be galo sunku sugrąžinti į prieš sprendimą buvusią būklę, laikinumas tampa pastovumu. Tai klasika – kiekvieną kartą ta problema iškyla. Politikams, manau, bus sudėtinga šitą lengvatą paimti ir lengva ranka užbaigti, nes pasipriešinimas bus nemažas, verslo interesas yra tą lengvatą išlaikyti“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Išlaidos laisvalaikiui gali mažėti

Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos vadovas Vidmantas Šiugždinis BNS sakė, kad sektoriaus įmonių veiklos specifika lemia skirtingus rezultatus, o sporto klubai dar negrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį.

„Vieniems sekasi geriau, kitiems blogiau. Būtent sporto klubų klientų kiekis vis dar neatsistatęs ir jeigu ne ši lengvata, tai dar daugiau klubų būtų uždaryta, bankrutavę, dingę iš rinkos. Klubas – tai ne parduotuvė, kur vieną dieną perka, kitą – ne. Klientų skaičius auga pamažu“, – teigė jis.

Pasak SEB ekonomisto T. Povilausko, šio sektoriaus įmonių rezultatai nuo ateinančių metų iš tikrųjų gali suprastėti dėl aukštos infliacijos ir bendros nežinomybės, jame dirba daug žmonių.

„Tikėtina, kad net ir po sėkmingos vasaros, esant didelei infliacijai žmonių išlaidos gali pradėti mažėti, augimas gali sulėtėti, situacija čia gali būti sudėtingesnė, būti nežinomybė į niūresniąją pusę. Šiame sektoriuje dirba daug žmonių, jis pakankamai garsus viešojoje erdvėje, jame iššūkių yra nemažai, klausimas, kaip su tuo pelningumu yra“, – kalbėjo T. Povilauskas.

V. Šiugždinis teigia, kad būtina įvertinti ir pastaruoju metu smarkiai brangstančias komunalines paslaugas, jos yra viena iš priežasčių, dėl kurios reikia pratęsti lengvatą dar bent metams.

„Suprantu, kad lengvata negali tęstis amžinai. Bet jeigu dar bent metams būtų pratęsta ir per tą laiką valstybė pasiūlytų reikšmingą pagalbą persitvarkant komunalinius mokesčius, pavyzdžiui, kompensavimas pereinant prie atsinaujinančios energetikos, tai tada gal ir galima tikėtis tokios klientų bazės, kaip prieš pandemiją. Metų dar reikia“, – kalbėjo V. Šiugždinis.

Viešbučiams lengvata galėtų likti

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas ir toliau galėtų būti taikomas apgyvendinimo įstaigoms, sako M. Dubnikovas, nes didžioji dalis jų klientų yra užsieniečiai, tad paslaugą galimą prilyginti eksportui, kiuriam šis mokestis apskritai netaikomas.

„Viešbučių teikiamos paslaugos didžiąją dalimi yra eksportas. Be abejonės, vietos gyventojai naudojasi jais, bet didžioji dalis yra užsieniečiai. Kaip žinia, eksportui PVM apskritai nėra taikomas, o šiuo atveju tas 9 proc. tarifo taikymas yra gana logiškas“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

Jo teigimu, lengvatos taikymui nebūtina skirstyti apgyvendinimo įstaigų, nes 9 proc. tarifas yra kaip apmokestinimo balansas. 

„Tikrai nereikia rūšiuoti klientų į vietinius-nevietinius ir pagal tai apskaityti mokestį. Tas tarifo taikymas yra tam tikras subalansavimas“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Statistikos departamento duomenimis, priešpandeminiais 2019 metais Lietuvos viešbučiuose, svečių namuose ir moteliuose apsistojo 2,722 mln. turistų, iš jų užsieniečių – 1,572 mln. Pernai jų atitinkamai buvo 1,5 mln. ir 436,4 tūkst.

T. Povilauskas neabejoja, kad apsispręsti dėl dėl lengvatos pratęsimo termino bus labai sunku ir sako, kad prieš priimant sprendimą nereikėtų užmiršti ir lygiateisiškumo principo, nes nuo pandemijos apribojimų nukentėjo ir daugiau verslų.

„Kuo jie išskirtiniai, lyginant su kitais sektoriais? Nemažai kas yra nukentėję per pandemiją. Kaip atrasti balansą tarp verslo interesų, lygiateisiškumo principo ir politinio interesų? Visos pusės privalės rasti geriausią mūsų ekonomikai sprendimą“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija praėjusią savaitę paskelbė, kad siūlys pratęsti lengvatos galiojimą viešbučiams, maitinimo įstaigoms, sporto klubams, kino teatrams ir renginiams, nes šie verslai dar neatsigavo nuo koronaviruso pandemijos pasekmių.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pirmadienį teigė, kad nepritaria tokiam siūlymui, nes žymiai tikslingiau buvo teikti konkrečią pagalbą nukentėjusiems verslams, o lengvatos, anot jo, problemos neišsprendžia.

Finansų ministerija dėl lengvatos žada apsispręsti vėliau, tačiau pastebi, kad šio sektoriaus pajamos jau grįžo į ikipandeminį lygį, be to, su lengvata restoranų ir kavinių kainos augo daugiau nei dešimtadaliu.