„Iš tikrųjų reikia pagalvoti apie Lietuvos gyventojus, ar jiems bus patogu ir priimtina suspausti savo apsipirkimo laiką į šešias dienas, nes jei jie neitų sekmadieniais, tai sekmadieniais prekybininkai tiesiog nedirbtų. O tai, kad jie dirba, rodo, kad Lietuvos vartotojas nori ten lankytis sekmadieniais. Tai apribotų vartotojų pasirinkimo galimybę“, – sakė portalo žurnalistų kalbinta Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovė Rūta Vainienė.

Pašnekovė akcentavo, kad mažmeninės prekybos įmonių sektoriuje dirba apie 110 tūkst. darbuotojų. Tad vienu septintadaliu sutrumpinus visų parduotuvių darbo laiką esą natūralu, kad tiek darbuotojų nereikėtų.

„Ir jei darbuotojai dabar gali galvoti, kad: „O, gerai, aš gausiu laisvą sekmadienį – išeiginę dieną“, tai lygiai taip pat gali reikšti, kad jie gali netekti darbo, nes vienu septintadaliu sutrumpinus darbo laiką, tiek darbuotojų tiesiog nereikės“, – teigė R. Vainienė.

Vienu septintadaliu sutrumpinus darbo laiką, tiek darbuotojų tiesiog nereikės.

LPĮA vadovė pridūrė, kad nors atliktos apklausos duomenys ir rodo, kad sekmadieniais darbuotojai norėtų nedirbti, tačiau esą kai suprantama, kad tokiu atveju jie negautų priedo, kuris mokamas už darbą sekmadieniais ir švenčių dienomis, dirbti jie nori.

„Tokių asmenų, kurie nori dirbti sekmadieniais, pas prekybininkus yra, nes mokama daugiau. Galbūt, pavyzdžiui, tai yra asmenys, kurie prižiūri vaikus, vyresnio amžiaus žmonės ar studentai, nes prekybos sektoriuje dirba daug jaunimo. Jiems yra patogu dirbti tuo metu, kai nevyksta paskaitos, taip prisiduriant prie pragyvenimo. Tokių asmenų prekyboje yra nemažai. Kai kurie būtent ir renkasi šitą profesiją, eina į šitą darbą dėl to, kad yra galimybė pasirinkti lankstesnį grafiką ir dirbti tada, kada žmogui patogu“, – teigė pašnekovė.

Pasak R. Vainienės, jei Seimo narių grupės nario Remigijaus Žemaitaičio pasiūlymui uždrausti mažmeninėms prekybos įmonėms dirbti teikiant prekybos paslaugas kiekvieną sekmadienį ir švenčių dienomis būtų pritarta, tai paveiktų Lietuvos ekonomiką – smuktų Bendrasis vidaus produktas (BVP). Jos teigimu, gal žmonės prekes pirktų ir kitu laiku, tačiau esą nėra garantijos, kad apimtys išliktų tokios pačios. Taip pat tikėtina, kad išaugtų bedarbystė. O atsižvelgiant ir į pandemijos situaciją šalyje, akcentavo pašnekovė, pirkėjų srauto išsiskaidymas per ilgesnį laiką epidemiologiškai yra saugesnis nei srauto sukoncentravimas į ribotą laiką.

Redakcijos archyvo nuotr.

„Tai būtų meškos paslauga vartotojui, darbuotojui ir ekonomikai bei pasitarnavimas blogėjančiai epidemiologijai, nes situacija dėl bedarbystės ir (lėtesnio, – „Kauno diena“) ekonomikos augimo taps grėsmingesne. Tokios prabangos tokiems reikalavimais tikrai negalima sau leisti“, – įsitikinusi R. Vainienė.

LPĮA vadovės teigimu, kitų šalių patirtis rodo, kad reguliavimai, kurie buvo įvesti, yra mažinami, o ne didinami, o Lietuvoje, nuostabos neslėpė ji, – atvirkščiai.

Primename, kad R. Žemaitaitis dar 2018 metų kovo mėnesį teikė šiek tiek švelnesnį variantą, siūlydamas uždrausti mažmeninėms prekybos įmonėms teikti prekybos paslaugas ne kiekvieną sekmadienį, o „kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis“.

Šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse mažmeninės prekybos įmonėms nėra numatyta galimybė nedirbti paskutinį mėnesio sekmadienį ir švenčių dienomis.