„Tikrai nemanome, kad (Europos Komisija – BNS) sakys ne, nes tai atitinka pagrindinius Europos Komisijos darbotvarkės klausimus, nes tai yra ir sveika mityba, ir ekologiški maisto produktai, ir tam tikros atskirties mažinimas ir perkamosios galios, pajamų didinimas“,– trečiadienį po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras.

Anot premjero, maisto kuponų sistema parems jaunas šeimas, auginančias vaikus bei paskatins mažų parduotuvių atsiradimą.

„Šeimos, kurios augina vaikus, jaunos šeimos, joms yra sunku. Kitos įvairios socialinės grupės turi įvairias paskatas ir papildomų socialinių išmokų, lengvatų įvairiose srityse, šildymo lengvatos, kompensacijos. Šeimoms, manau, tikrai būtų aktualu. Ir antras tikslas, (…) tai sukurti pakankamai didelį tinklą, smulkaus ir vidutinio verslo, paskatinti šių parduotuvių arba prekybos taškų atsiradimą“,– teigė S. Skvernelis.

Kiek kainuos kuponų sistema, pasak premjero, priklausys nuo to, kokia bus vieno maisto kupono suma, kuri šiuo metu dar nenustatyta.

„Tai tikrai nekainuos dešimtimis milijonų eurų“,– teigė S. Skvernelis.

Tai bus šiuolaikinė, moderni priemonė, kur žmogus galės gauti nuolaidos kodą arba SMS žinutę, arba įsidiegęs programėlę į savo mobilųjį telefoną.

Maisto kuponai – ne visiems

Žemės ūkio ministerija pasiūlė, kad maisto kuponai pradžioje būtų dalijami tik šeimoms, auginančioms ikimokyklinio amžiaus vaikus.

„Tai bus šiuolaikinė, moderni priemonė, kur žmogus galės gauti nuolaidos kodą arba SMS žinutę, arba įsidiegęs programėlę į savo mobilųjį telefoną“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarime sakė ministras Giedrius Surplys.

Pirminiame ministerijos siūlyme buvo numatyta, kad maisto kuponais galės naudotis visi gyventojai – žmogui per mėnesį bus suteikiami trys kuponai, suteikiantys 20 proc. nuolaidą nuo kupono vertės. Tikėtina, kad vieno kupono vertė sieks 10 eurų, o nuolaida – 2 eurai.

Kitaip tariant, 4 asmenų šeima per mėnesį gaus 24 eurų nuolaidą, tačiau mažoje ūkininko parduotuvėlėje turės išleisti 96 eurus.

Neoficialiomis žiniomis, Vyriausybei bus siūlomas ir kiek kitoks sprendimas – pradžioje kuponus dalinti tik šeimoms su vaikais, o jei naujovė pasiteisins, – visiems gyventojams.

Buvo numatoma, kad maisto kuponai iš esmės bus elektroniniai, jais atsiskaityti bus galima mažose parduotuvėse, prekiaujančiose šviežiais žemės ūkio produktais.

G. Surplys: negalime kontroliuoti kainų, bet galime keisti įpročius

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, kad nauja maisto kuponų sistema padės suformuoti tinkamus žmonių įpročius. Anot jo, kuponus pirmiausia išbandys šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, o vėliau jie gali būti dalijami ir senjorams.

„Vyriausybė negali kontroliuoti kainų, bet mes galime padėti žmonėms suformuoti tam tikrus įpročius. Jeigu mes norime, kad maisto kainos Lietuvoje nešuoliuotų į viršų drastiškai, ką norime padaryti šiuo metu, tai sukurti įpročius ūkininkams pardavinėti maistą kuo arčiau, kur jis gaminamas“,– trečiadienį po pasitarimo sakė ministras.

„Kitas įprotis, kurio reikia, kad smulkios parduotuvės gyventų, veiktų, sukurtų konkurenciją, yra vartotojų įpročiai, eiti ir pirkti maisto produktus ten, kur jie gyvena, artimiau, maistą, kurį jis matė, kaip jis auginamas, ir taip toliau“,– pridūrė jis.

Pasak G. Surplio, visos šeimos, auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus, į savo mobilųjį telefoną gaus kodą, su kuriuo keliaus į tinklo, kurį suformuos Vyriausybė, parduotuvę, ir įsigis maisto produktų su 20 proc. nuolaida.

„Mėnesio pabaigoje parduotuvės savininkas pateiks duomenis valstybės institucijai ir atgaus tuos pinigus, kuriuos išleido tai nuolaidai“,– aiškino G. Surplys.

Anot jo, jeigu projektas bus sėkmingas, bus galima galvoti apie gyventojų rato išplėtimą, pavyzdžiui, įtraukiant senjorus.

Žemės ūkio ministerija, be to, žada viešai skelbti svarbiausių maisto produktų kainas.

„Turime informacinę svetainę produktukainos.lt, kuri šiuo metu veikia, iki sausio mėnesio dar ją patobulinsime, susiderinome su Statistikos departamentu metodiką, turėsime 20 prekių krepšelį, kurio kainas stebėsime visuose prekybos tinkluose ir teiksime visuomenei“, - kalbėjo ministras.

Pasak jo, portale bus galima palyginti kainas ir atitinkamai rinktis pigiausią parduotuvę.

Dėl duomenų teikimo ministras ketvirtadienį tarsis su prekybos tinklų atstovais.

„Rytoj susitinkame su prekybos tinklų atstovais kalbėti apie geranorišką duomenų pateikimą šiai priemonei. Iš tiesų turėsime priemonę, kuri leis ir vartotojui pažiūrėti, kur galima įsigyti produktus pigiau, ir tuo pačiu gamintojams, pažiūrėti, kokia jų kainos dalis yra toje maisto grandinėje“,– trečiadienį sakė ministras.

Žemės ūkio ministerijai taip pat pavesta išanalizuoti, kaip prekybininkai naudoja valstybinę žemę.

Ministerijos duomenimis, yra 700 parduotuvių, priklausančių prekybos tinklams, iš jų 400 stovi ant valstybinės žemės.

„Šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba atlieka patikrinimą, duotais terminais, artimiausiu metu pateiks savo išvadas, kaip ta žemė yra naudojama“,– teigė G. Surplys.

M. Dubnikovas: didelis triukšmas dėl mažo dalyko

Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas teigia, kad tokia sistema atrodo griozdiška, neefektyvi, ir, tikėtina, daug kainuos jos įdiegimas.

Be to, analitikas sako, kad kuponais tikriausiai naudosis maža dalis gyventojų, o to esą ir tikisi Vyriausybė.

„Ne visa visuomenė ja pasinaudos, čia greičiausiai į tai ir taikoma. Duodama nedidelė paskata gyventojams, tikimasi, kad didelei daliai visuomenės tai bus apskritai neįdomu ir jie ta sistema nesinaudos. Tai reiškia, tokia sistema biudžetui, kaip paramos forma, kainuos ne taip ir baisiai“,– antradienį BNS sakė M. Dubnikovas.

Jo skaičiavimais, jei kuponais pasinaudotų visi gyventojai, per mėnesį valstybei tai kainuotų apie 18 mln. eurų, o per metus – daugiau nei 200 mln. eurų.

Tai yra didelis triukšmas dėl pakankamai mažo dalyko. Tie 6 eurai vienam gyventojui nėra labai didelė pinigų suma.

„Tai yra didelis triukšmas dėl pakankamai mažo dalyko. Tie 6 eurai vienam gyventojui nėra labai didelė pinigų suma, be to, žmonės bus įpareigoti naudotis kažkokia sistema, kurią reikės įdiegti, parduotuvės turės ją patvirtinti, tai vėl kažkas turės investuoti“,– kalbėjo M. Dubnikovas.

Pasak jo, būtų efektyviau 6 eurus duoti tikslinėms grupėms, mažas pajamas gaunantiems žmonėms, arba tiek padidinti pensijas – taip žmogus galėtų pats nuspręsti, kur tuos pinigus išleisti.

„Jei norime dalinti pinigus, tai dalinkime juos pagal mechanizmus, kurie jau yra sukurti, pavyzdžiui neapmokestinimo didinimas. Bet čia matosi, kad norima sukelti šurmulį, užsidėti žymą, kad davėme žmonėms ir paskatinome mažas parduotuves. Kitaip sakant, kreipiame konkurenciją, kišamės į žmonių pirkinių krepšius ir panašiai“,– komentavo analitikas.

N. Mačiulis: simbolinė priemonė, neatnešianti pokyčių

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad maisto kuponų sistema nėra instrumentas, padėsiantis mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Pasak jo, tai priemonė skatinti smulkius verslininkus, tačiau ji tik simbolinė ir didelių pokyčiu neatnešanti.

„Toks modelis yra parama ne gyventojams, o smulkiems verslininkams, smulkiems žemdirbiams, prekiaujantiems vaisiais ir daržovėmis. (...) Bet, aišku, ta suma, 6 eurai per mėnesį, yra simbolinė, ir didžiajai daliai bus nepatogu bei per daug terlionės tuo užsiimti“,– BNS komentavo N. Mačiulis.

Jis taip pat pabrėžė, kad 6 eurų suma didelei daliai gyventojų per maža, kad dėl jos būtų gaištamas laikas įsigyti kuponų ir eiti į specifinę vietą įsigyti produktų.

Ekonomisto teigimu, ar finansinę naudą turės pirkėjai, priklausys nuo to, kokios bus kainos mažesnėse parduotuvėse.

„Jei vaučeris kompensuos tik skirtumą tarp kainų, kur yra mokama mažesnėse parduotuvėse ir didesniuose prekybos tinkluose, kur produkcija yra pigesnė, tai šioje situacijoje tiesioginės naudos vartotojui yra labai mažai, išskyrus tai, kad perka vietinę produkciją“, – sakė N. Mačiulis.

„Jei kainų skirtumas nėra didelis ir atsiras galimybė įsigyti pigiau, tai nauda bus ir gyventojams“,– pridūrė jis.

Pasak analitiko, labiausiai tikėtina, kad kuponų sistema pasinaudos mažas pajamas gaunantys gyventojai, turintys daugiau laiko. Tačiau, anot jo, tai nėra revoliucija, kuri galėtų pakeisti konkurencinę padėtį mažmeninės prekybos rinkoje ar smulkesnių gamintojų ir žemės ūkio produkcijos augintojų konkurencingumą.

N. Mačiulis teigiamai vertino tai, kad atsisakoma didelės biurokratijos – kuponus įsigyti galės visi, todėl nereikės papildomai administruoti sistemos ir atrinkti, kas gali įsigyti kuponų, o kas negali.

Įstatymo projektas dėl maisto kuponų sistemos turėtų būti svarstomas Seimo pavasario sesijoje.

Vyriausybė taip pat ketina stiprinti Konkurencijos tarybos bei Vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimus, sutartyse tarp tiekėjų ir prekybininkų siūlo nurodyti prekių pavadinimus ir kiekį, kainas bei joms keliamus kokybės reikalavimus, tiekimo periodiškumą, įkainojimo trukmę, išankstinio užsakymo ar tiekimo grafikų sąlygas. Taip pat numatomos priemonės, mažinančios administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Be to, siūloma sugeneruoti 5 mln. eurų paketą, skirtą paskatinti žemės ūkio maisto gamintojus kooperuotis.