Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis, anot kurio, tarpusavio skolinimosi platformos yra alternatyva ir kredito unijoms, ir bankams.

A. Palionis BNS teigė, kad idėja leisti įmonėms verstis skolinimu atsirado prieš kelerius metus.

„Reikia, kad padidintume ratą skolintojų ir atpigtų skolinimo kaštai“, – teigė parlamentaras. Jis mano, kad tokia veikla galėtų užsiimti visos laisvų apyvartinių lėšų turinčios įmonės. 

A. Maldeikienė: reikia Lietuvos banko išvados 

Parlamentarė Aušra Maldeikienė nori išgirsti Lietuvos banko ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas.

„Lietuvai reikalingos didesnės prieigos prie paskolų, ypač smulkioms įmonėms, nes bankai, būna, gana ironiškai žiūri į originalesnius projektus, tačiau pataisos – ne tas kelias problemai spręsti“, – BNS sakė parlamentarė.

Pasak jos, leidus įmonėms paskolų dairytis tarpusavio skolinimosi platformose, gali kilti sunkumų, vertinant įmonių mokumą.

„Reikia kitos kompetencijos vertintojų, ar realu, ar grąžins. Verslą vertinti ne tas pats, kas įvertinti žmogaus mokumą“, – įsitikinusi A. Maldeikienė 

Lietuvos bankas nesipriešintų naujovei, finansų ministras abejoja 

Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Rasa Cicėnienė BNS pranešė, kad centrinis bankas neprieštarauja siūlymui, kad per tarpusavio skolinimo platformas galėtų skolinti ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys.

„Tikėtina, kad tai padidintų finansavimosi galimybes ir sustiprintų konkurenciją“, – atsakyme BNS nurodo ji. 

Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka idėją vertina skeptiškai. Jis lauktų vertinimo, ar nauja tvarka nesukurs galimybės apeiti vartotojų teisių apsaugos reikalavimus.   

„Per tarpusavio skolinimosi platformas yra teikiami vartojimo kreditai ir tam tikra atsakomybė yra uždėta ant pačių platformų. Ir tie reikalavimai kažkiek skiriasi nuo tų, kurie taikomi kreditus teikiančioms bendrovėms – vartojimo kreditų bendrovėms, įskaitant ir greituosius kreditus, bankams, kredito unijoms. Reikia įvertinti, ar nebus taip, kad bus palengvintas režimas ir vartojimo kreditų bendrovės migruos ir pradės skolinti per tas platformas taip išvengs atsakomybės ir griežtesnių reikalavimų“, – BNS teigė ministras. 

S. Jakeliūnas: tai – „finansinis turgus“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas tarpusavio skolinimosi platformas vadina „gana rizikingomis“ ir mano, kad jos ne pati geriausia alternatyva kredito unijoms ar kitoms finansų įstaigoms.  

„Koks nors UAB'as bandys įdėti kelis milijonus ir paskui per antstolius bandys išsiieškoti. Tai gali būti lupikavimo galimybė. O jeigu kils kokia ekonomikos krizė? Tie, kurie įdės mažus pinigus, gali nukentėti“, – prognozavo jis.   

„Man tai panašu į finansinį turgų. Kas vertina riziką? Jeigu kažkas paima pinigus ir bankrutuoja... Kas išieškos pinigus?“ – pridūrė parlamentaras.

Komiteto vadovas taip pat mano, kad tarpusavio skolinimosi platformų gausa gali daryti poveikį ekonomikai.

„Jeigu tokių platformų atsirastų daug, jos galėtų pradėti daryti ekonominį stambų poveikį ir jeigu menkas reguliavimas ir menka apsauga tų, kurie deda pinigus, susidursime su problemomis“, – įsitikinęs S. Jakeliūnas.  

Dabar paskolos davėjas vienam gavėjui gali suteikti ne daugiau kaip 500 eurų vartojimo kreditą per metus vienoje tarpusavio skolinimo platformoje. Platformos operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. eurų.

Lietuvos bankas yra suteikęs septynias tarpusavio skolinimosi platformos operatoriaus licencijas.