- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant didesnės konkurencijos finansų sektoriuje, Lietuvos įmonėms siūloma leisti dalyvauti tarpusavio skolinimosi veikloje ir teikti paskolas. Dabar šioje veikloje skolinti gali tik fizinis asmuo, o įmonėms tokia galimybė nenumatyta.
Vartojimo kredito įstatymo pataisą Seime registravo Biudžeto ir finansų komiteto narys Andrius Palionis, anot kurio, tarpusavio skolinimosi platformos yra alternatyva ir kredito unijoms, ir bankams.
A. Palionis BNS teigė, kad idėja leisti įmonėms verstis skolinimu atsirado prieš kelerius metus.
„Reikia, kad padidintume ratą skolintojų ir atpigtų skolinimo kaštai“, – teigė parlamentaras. Jis mano, kad tokia veikla galėtų užsiimti visos laisvų apyvartinių lėšų turinčios įmonės.
A. Maldeikienė: reikia Lietuvos banko išvados
Parlamentarė Aušra Maldeikienė nori išgirsti Lietuvos banko ir Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas.
„Lietuvai reikalingos didesnės prieigos prie paskolų, ypač smulkioms įmonėms, nes bankai, būna, gana ironiškai žiūri į originalesnius projektus, tačiau pataisos – ne tas kelias problemai spręsti“, – BNS sakė parlamentarė.
Pasak jos, leidus įmonėms paskolų dairytis tarpusavio skolinimosi platformose, gali kilti sunkumų, vertinant įmonių mokumą.
„Reikia kitos kompetencijos vertintojų, ar realu, ar grąžins. Verslą vertinti ne tas pats, kas įvertinti žmogaus mokumą“, – įsitikinusi A. Maldeikienė
Lietuvos bankas nesipriešintų naujovei, finansų ministras abejoja
Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Rasa Cicėnienė BNS pranešė, kad centrinis bankas neprieštarauja siūlymui, kad per tarpusavio skolinimo platformas galėtų skolinti ne tik fiziniai asmenys, bet ir juridiniai asmenys.
„Tikėtina, kad tai padidintų finansavimosi galimybes ir sustiprintų konkurenciją“, – atsakyme BNS nurodo ji.
Tuo metu finansų ministras Vilius Šapoka idėją vertina skeptiškai. Jis lauktų vertinimo, ar nauja tvarka nesukurs galimybės apeiti vartotojų teisių apsaugos reikalavimus.
„Per tarpusavio skolinimosi platformas yra teikiami vartojimo kreditai ir tam tikra atsakomybė yra uždėta ant pačių platformų. Ir tie reikalavimai kažkiek skiriasi nuo tų, kurie taikomi kreditus teikiančioms bendrovėms – vartojimo kreditų bendrovėms, įskaitant ir greituosius kreditus, bankams, kredito unijoms. Reikia įvertinti, ar nebus taip, kad bus palengvintas režimas ir vartojimo kreditų bendrovės migruos ir pradės skolinti per tas platformas taip išvengs atsakomybės ir griežtesnių reikalavimų“, – BNS teigė ministras.
S. Jakeliūnas: tai – „finansinis turgus“
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas tarpusavio skolinimosi platformas vadina „gana rizikingomis“ ir mano, kad jos ne pati geriausia alternatyva kredito unijoms ar kitoms finansų įstaigoms.
„Koks nors UAB'as bandys įdėti kelis milijonus ir paskui per antstolius bandys išsiieškoti. Tai gali būti lupikavimo galimybė. O jeigu kils kokia ekonomikos krizė? Tie, kurie įdės mažus pinigus, gali nukentėti“, – prognozavo jis.
„Man tai panašu į finansinį turgų. Kas vertina riziką? Jeigu kažkas paima pinigus ir bankrutuoja... Kas išieškos pinigus?“ – pridūrė parlamentaras.
Komiteto vadovas taip pat mano, kad tarpusavio skolinimosi platformų gausa gali daryti poveikį ekonomikai.
„Jeigu tokių platformų atsirastų daug, jos galėtų pradėti daryti ekonominį stambų poveikį ir jeigu menkas reguliavimas ir menka apsauga tų, kurie deda pinigus, susidursime su problemomis“, – įsitikinęs S. Jakeliūnas.
Dabar paskolos davėjas vienam gavėjui gali suteikti ne daugiau kaip 500 eurų vartojimo kreditą per metus vienoje tarpusavio skolinimo platformoje. Platformos operatoriaus įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkst. eurų.
Lietuvos bankas yra suteikęs septynias tarpusavio skolinimosi platformos operatoriaus licencijas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų4
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse11
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...
-
VMI: 2023 metų pajamų dar nedeklaravo apie 15 proc. privalančių tai padaryti
Iki 2023 metų pajamų deklaravimo pabaigos – gegužės 2-osios – deklaracijas pateikė 1,51 mln. gyventojų – apie 70 tūkst. daugiau nei pernai. ...