Sistema – klampi ir griozdiška

Pašto lentynose tūkstančiai siuntų, o gyventojai kaitina skambučių linijas ir rašo skundus. Taip baigėsi pirmasis mėnuo, kai privaloma deklaruoti pirkinius iš trečiųjų šalių.

„Nuo liepos 1 d. pradėjo veikt košmaras, o ne sistema, nes tikrai problemų daug, tikrai sistema naudotis pakankamai sudėtinga. Aš užsideklaravau, taip, bet tikrai praėjau vargo kelius, o apie vyresnį žmogų tai net nežinau, ką kalbėti. Pas pažįstamus situacija buvo, kad du kartus sumokėjo tą mokestį“, – skundėsi pašto klientas Ernestas.

Pilietis nenustebo sužinojęs, kad sandėliai jau perpildyti niekam nereikalingų siuntų. Jis tikina pažįstantis ne vieną, kurie atsiimti prekių nesiruošia. Esą mokesčiai tapo didesni nei pirkto daikto vertė.

„Savo aš atsiėmiau, bet tikrai turiu pažįstamų, kurie siuntėsi dėkliuką už penkis eurus ir nusprendė jo neatsiimti, kadangi kai paskaičiavo visus tuos mokesčius, tai išėjo daugiau negu dėkliukas. Beveik dviguba kaina“, – sakė Ernestas.

Nepatenkinti ir naujovę patvirtinę parlamentarai. Patys išbandę sistemą pasipiktino, kad lengviau deklaruoti turtą ar susimokėti mokesčius nei gauti pašto siuntinį.

„Aš, tiesą pasakius, vakar pats pabandžiau naudotis. Ta sistema labai klampi, labai griozdiška ir labai nepatogi. Faktas, kad ji turės būti tobulinama, nes ji dabar sudėtingesnė negu mokesčio ar turto deklaravimo sistemos“, – komentavo Seimo Ekonomikos komiteto narys Andrius Kupčinskas.

„Klausimas Lietuvos paštui iš tikrųjų, kaip jie ruošėsi ir dėliojo procesus. Ar pasakyčiau, kad Lietuvos paštas yra geriausiai dirbanti valstybinė institucija arba valstybinė įmonė? Manau, kad dar ne. Ten yra daug iššūkių“, – teigė Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

Ieško kaltų

Sistemų savininkai su pastabomis nesutinka. Jie teigia, kad programa yra patogi, o nesklandumų kyla dėl to, kad privatus verslas laiku neparengia klientams reikalingų dokumentų.

Nuo liepos 1 d. pradėjo veikt košmaras, o ne sistema, nes tikrai problemų daug.

„Tai yra dviejų minučių klausimas, ar jos bus išmuitintos, ar nebus išleistos muitinės. Sakyti, kad kažkiek kažkas kažko laukia... Na, jeigu vežėjai neparengė deklaracijų, tai jos, žinoma, ir laukia. O muitinėj jos neužsilaiko“, – kalbėjo Muitinės kontrolės organizavimo skyriaus vedėjas Laimis Žlabys.

Muitininkai teisinasi, kad tenka naudoti tokį mechanizmą, kokį leido įsigyti turimos lėšos, tačiau pripažįsta: pataisymų bus.

„Mes nesam išmaniųjų aplikacijų kūrėjai. Mes esam viso labo muitinė ir turim tokį rangovą, kokį turim. Mes naudojamės tuo, ką turime ir esam kol kas patenkinti“, – teigė L. Žlabys.

Gyventojai pasipiktinę ir dėl to, kad valstybinės institucijos, skaičiuodamos siuntos deklaravimo kainą, ją apvalina. Bet paštas beda pirštu į Seimą.

„Tai nėra pašto sprendimas. Yra tokia reglamentuota taisyklių visuma, kaip yra mokami mokesčiai Lietuvoje“, – sakė pašto atstovė.

Nustebę ir parlamentarai. Jie tokią praktiką žada pakeisti.

„Jeigu iš tikrųjų taip yra, tai Seimas, natūralu, keistų tokią tvarką“, – teigė V. Mitalas.

Peržiūrėję deklaravimo puslapį sunerimo ir informacinio saugumo ekspertai. Jie įžvelgia pirmuosius klientų sekimo pėdsakus.

„Pasirodė labai įdomu, kodėl, pavyzdžiui, yra naudojamas feisbuko identifikatorius. Šiuo atveju, nežinau, ar Lietuvos paštui reikalinga žinoti, kas toks konkretus feisbuko naudotojas. Kur tai bus naudojama? Lygiai taip pat ir reklamos sekėjai įdėti, kurie tikslinio deklaravimo funkcijos nelabai atlieka“, – kalbėjo  „ESET Lietuva“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Pelnas lietuviams išaugo perpus

Naujoji apmokestinimo tvarka priimta norint suvienodinti konkurenciją visoje Europos Sąjungoje, tad kol užsienio verslininkai skundžiasi sumenkusiais pardavimais, lietuviai skaičiuoja perpus išaugusius pelnus.

„Pardavimus lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, yra apie 50 proc. augimas dar net nesibaigus mėnesiui. Tai manom, kad tikrai viršys 50 proc. O lyginant su praeitu mėnesiu, taip pat augimas dviženklis“, – pasakojo „Pigu.lt“ komunikacijos vadovas Nerijus Mikalūnas.

Maži deklaravimo skaičiai ir keistos sumos privertė susirūpinti ir ekonomistus. Jie kelia klausimus, ar naujoji deklaravimo tvarka tikrai veikia. Jie pastebi, kad dėl kainų šuolio ir sudėtingų sistemos ypatumų lietuviai jau rado būdų, kaip išvengti mokesčių – prekes siunčiasi iš kaimyninių valstybių  ar net sutaria su pardavėjais nurodyti mažesnę pirkinio sumą.

„Pirkėjas pardavimo metu nurodo prekės kainą, tačiau siuntėjas gali deklaruoti ją mažesnę. Tai yra padaroma dažniausiai susirašant elektroninėmis žinutėmis, ne per kažkokias platformas. Tada pardavėjas nurodo mažesnę kainą ir dėl to jau pirkėjas nuo mažesnės kainos moka mažesnius mokesčius“, – aiškino ekonomistas Titas Budreika.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad nauja tvarka biudžetą per metus papildys keliais milijonais eurų, o deklaravimo sistemai išleistos lėšos sugrįš per pirmuosius mėnesius.

„Yra jau surinkta apie 150 tūkst. per 20 dienų, kur pirmas dienas dar žymiau mažiau buvo deklaracijų. Jeigu taip skaičiuotume, tai pamatytume, kad pora milijonų tai tikrai bus papildomai mokesčių“, – sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Kasdien Lietuvą pasiekia daugiau nei 30 tūkst. siuntinių. Iš trečiųjų šalių lietuviai daugiausia perka drabužius, avalynę, žaislus ir kitas vaikų prekes. Taip pat paklausi elektroninė technika. Tautiečiai per kiekvieną apsipirkimą internete vidutiniškai išleidžia 70 eurų.