Lietuvos indeksas skalėje nuo 0 iki 1 siekė 0,7 punkto (pernai – 0,66 punkto), rodo lietuvių įkurtos virtualaus privataus tinklo paslaugų bendrovės „Surfshark“ penktą kartą atliktas tyrimas.

Anot „Surfshark“ komunikacijos vadovės Gabrielės Račaitytės-Krasauskės, nepaisant didesnio Lietuvos balo, kritimas pozicijoje reiškia, jog ne tik Lietuvos, bet ir daugelio šalių bendras indeksas kasmet sparčiai auga.

Pernai pirmavusi tarp Baltijos šalių, Lietuva šiemet atsiliko nuo Estijos – pastaroji šoktelėjo iš 14 vietos į 7-tą (0,72 punkto). Latvija iš 33-ios pakilo į 28 vietą (0,64 punkto).

Lietuva pateko tarp 20-ies geriausių šalių pagal du iš penkių tyrimo kriterijų: kibernetinio saugumo (kartu su Estija dalijasi 2 vieta, 0,99 punkto) – čia nusileidome tik Belgijai (0,2 punkto) – ir interneto prieinamumo (18 vieta, 0,37 punkto).

Planuojama, kad jau kitais metais Vilniuje duris atvers 100 mln. eurų vertės didžiausias Europoje technologijų miestelis.

 

Pagal elektronines valdžios paslaugas Lietuva užėmė 30-ą vietą (0,78 punkto), e. infrastruktūros – 25-ą (0,88 punkto), o interneto kokybės – 23-ią (0,46 punkto).

Pasak Vilniaus mero Valdo Benkunsko, spartus Lietuvos tobulėjimas kibernetinio saugumo, skaitmeninio raštingumo, elektroninės infrastruktūros srityse padeda į šalį pritraukti trūkstamų technologijų talentų.

„Planuojama, kad jau kitais metais Vilniuje duris atvers 100 mln. eurų vertės didžiausias Europoje technologijų miestelis, 2033 metais – net 3,7 mlrd. eurų vertės technologijų parkas“, – pranešime komentavo V. Benkunskas.

Skaitmeninio gyvenimo kokybės indekso viršūnėje šiemet atsidūrė Prancūzija (0,79 punkto), Suomija (0,748 punkto) bei Danija (0,738 punkto).

„Surfshark“ kuriamas virtualus privatus tinklas „Surfshark VPN“ yra tarp trijų didžiausių pasaulyje. „Surfshark“ yra dalis kibernetinio saugumo bendrovės „Nord Security“, kuri 2022 metais paskelbta antruoju oficialiu Lietuvos „vienaragiu“. Abi bendrovės 2022 metais susijungė į Nyderlanduose registruotą įmonę „Cyberspace“.