- Sniegė Balčiūnaitė, Pranciškus Vaišvila BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos žemės ūkis dėl šiųmetės sausros jau neteko trečdalio derliaus, o labiausiai nuo jos nukentėję žemdirbiai šalies pietuose – pusę, sako žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
„Mes jau netekome dalies derliaus ir prognozuojame, kad apie 30 proc. to derliaus neturėsime dėl sausros. Tai jau yra įvykę“, – po susitikimo su Seimo vadovu Viktoru Pranckiečiu BNS antradienį sakė ministras.
Pasak jo, labiausiai sausros nualinta yra pietų ir šiaurės Lietuva, kur derliaus netekimai gali siekti net 50 proc., o geriausia situacija – vidurio Lietuvoje – čia gali būti prarasta apie 15 proc. derliaus.
„Dabar pagrinde kalbame apie vasarinius pasėlius. Pernai rudenį, kada turėjome potvynius, buvo sunku žemdirbiams pasodinti žiemkenčius, todėl jie sėjo pavasarinius ir vasarinius pasėlius, todėl jie labiausiai ir nukentėjo, javai bus žuvę“, – sakė G. Surplys.
V.Pranckiečio teigimu, žemdirbių nuostoliai dėl sausros bus mažesni negu pernai dėl liūčių.
„Su žieminiais rapsais Lietuvoje nėra blogai, tik dabar dėl lietaus pjauti jų negali, bet realų derlių pamatys, kai pradės pjauti“, – žurnalistams kalbėjo Seimo vadovas.
Pasak jo, žiemojantys pasėliai sausros padarinius pajuto mažiausiai.
G. Surplys sakė, kad kol kas nėra nekalbama apie kompensacijas ūkininkams dėl patirtų nuostolių, be to, jie ir neprašo paramos.
„Kompensacijų mes neprašome iš Europos Komisijos, nesiruošiame iš biudžeto mokėti. Labai džiaugiuosi, kad nė vienas ūkininkas neišreiškė pageidavimo, kad valstybė jiems turėtų kažką kompensuoti. Jie puikiai supranta, kad tai yra draudiminis įvykis, kad apsidraudę jie nebuvo nė vienas, todėl ir neprašo pinigų“, – teigė ministras.
Pasak jo, ES paramos gavę žemdirbiai prašo netaikyti sankcijų, nes negalės pasiekti tam tikrų rodiklių. Dėl to į Europos Komisiją jau kreiptasi.
Be to, Lietuva prašo leidimo ganyti gyvulius ir ruošti jiems pašarus tose vietose, kurios turėjo būti neliečiamos dėl aplinkosaugos – nešienaujamos.
„Šios išimties dar prašysime, kad nebūtų baudžiami,“ – informavo ministras.
G. Surplio teigimu, bus stengiamasi kuo greičiau išmokėti tiesioginių išmokų avansus, kad ūkininkai galėtų padengti nuostolius.
Vyriausybė trečiadienį apsispręs, ar dėl sausros valstybės mastu skelbti ekstremalią padėtį.
G. Surplys tikisi, kad ekstremali padėtis visoje šalyje bus paskelbta.
„Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija yra priėmusi sprendimą rekomenduoti skelbti. Manyčiau, kad (Ministrų kabinetas), atsižvelgdamas į tą rekomendaciją, turėtų pritarti“, – sakė G. Surplys.
Ekstremali situacija leis žemdirbiams sumažinti įsipareigojimus su žemės ūkio produkcijos supirkėjais.
Pasak ministro, specialiųjų pažymų apie sausros nuostolius išdavimą ūkininkams komensuos Žemės ūkio ministerija.
Stichinei sausrai traukiantis iš Lietuvos, siūloma skelbti ekstremalią padėtį
Lietuvoje pastarosiomis dienomis palijus, stichinė sausra iš šalies po truputį traukiasi – ji dabar fiksuojama tik keturiose savivaldybėse. Nepaisant to, Vidaus reikalų ministerijos teigimu, vis dar yra pagrindas skelbti ekstremalią situaciją, nes nuo sausros nukentėję pasėliai neatsigaus.
Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vyriausioji specialistė Justina Kazlauskienė BNS sakė, jog stichinė sausra antradienį dar yra Kaišiadorių, Telšių, Kretingos ir Klaipėdos savivaldybėse.
„Po vakar dienos liūčių liko tik keturios savivaldybės, kur vis dar laikosi stichinė sausra. Gali būti, kad po šios dienos lietaus gali nusiimti ir visos keturios“, – kalbėjo J. Kazlauskienė.
Anot specialistės, sausros požymių vis dar yra Kazlų Rūdos, Marijampolės, Trakų, Varėnos, Druskininkų, Jurbarko, Raseinių, Kelmės, Mažeikių ir Joniškio savivaldybėse.
„Praktiškai ji (stichinė sausra – BNS) jau yra atsitraukusi“, – tvirtino J. Kazlauskienė.
Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys antradienį teigė, kad Lietuvos žemės ūkis dėl sausros jau neteko trečdalio derliaus, o labiausiai nukentėję žemdirbiai yra šalies pietuose.
Vyriausybė trečiadienį spręs, ar dėl sausros valstybės mastu skelbti ekstremalią padėtį. Ekstremali situacija leis žemdirbiams sumažinti įsipareigojimus su žemės ūkio produkcijos supirkėjais.
Vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius BNS sakė, jog vis dar išlieka pagrindas skelbti ekstremalią situaciją, nes nuo sausros nukentėję pasėliai neatsigaus.
G. Surplys antradienį tikėjosi, kad ekstremali situacija bus paskelbta visoje šalyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą4
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...