Skelbiamas karas šiukšlėms

Požeminiai šiukšlių surinkimo konteineriai netrukus gali pakeisti įprastus, šalia uostamiesčio daugiabučių stovinčius konteinerius ant ratukų. Keli Vakaruose ypač paplitę konteineriai iki šio mėnesio pabaigos atsiras Vilniaus bei Kauno gatvėse. Juos nuomojanti bendrovė „Vilniaus specialus autotransportas“ naujovę pristatė ir klaipėdiečiams.

Paplito 25 šalyse

Prieš keliolika metų nustatytą valandą žmonės skubėdavo prie kaukiančio šiukšliavežio ir, nepamiršdami pasisveikinti su kaimynais, pylė atliekas į dvokiančią kėbulo angą. Prieš kelerius metus įvyko pirmoji revoliucija atliekų surinkimo sferoje – daugiabučių prieigose atsirado blizgantys metaliniai konteineriai ant ratukų.

Pasak akcinės bendrovės „Vilniaus specialus autotransportas“ (VSA) generalinio direktoriaus Dainiaus Kriaučiūno, požeminiai Suomijos kompanijos „Molok“ konteineriai pradėjo antrąją revoliuciją šioje srityje. „Molok“ konteineriai naudojami nuo 1991-ųjų net 25 pasaulio šalyse – nuo Brazilijos iki Naujosios Zelandijos krantų.

VSA Rinkodaros ir komunikacijos vadovas Žilvinas Grigaitis „Klaipėdai“ sakė, kad šių konteinerių išskirtiniai bruožai – padidinta talpa ir jokio nemalonaus kvapo. „Tai – vienas iš aktualiausių klausimų Lietuvos miestuose, kad atliekų tvarkymo aikštelės įgytų estetišką išvaizdą“, - teigė jis.

Į tradiciniams konteineriams alternatyvią technologiją VSA ketina investuoti per 20 milijonų litų.

Išpila per apačią

Konteinerį sudaro vientisas, apskritas, į žemę įkastas, drėgmei atsparus cilindras. 40 procentų konteinerio yra žemės paviršiuje, likusi dalis – žemėje. Bendras konteinerio ilgis sudaro 2,5 metro.

Šiukšlės pilamos į konteinerio viduje esantį žarnos formos maišą. Jis pagamintas iš tvirto polipropileno audinio ir, D.Kriaučiūno teigimu, išlaiko net sunkias statybines atliekas. Šio maišo viduje yra dar vienas apsauginis maišas, kad, keliant žarną iš įkasto cilindro, atliekos neišbyrėtų. Audinio maišui taikoma dvejų, o pačiam konteineriui – dešimties metų garantija.

Atliekų maišas yra tuštinamas per jo apačioje esančią angą – į šiukšliavežį iškrenta atliekų prikrautas apsauginis maišas.

Šiukšliavežio operatorius žarną prikabina prie manipuliatoriumi vadinamo krano ir iškrato šiukšles į šiukšliavežio angą. Pasak D.Kriaučiūno, procedūra užtrunka apie tris keturias minutes.

Apie tai, kad konteineris pilnas, specialaus autotransporto įmonei praneša prie jo dangčio pritvirtintas signalų siųstuvas. Nuosavų namų gyventojai šiukšliavežį po langais išvystų vidutiniškai kas antrą savaitę.

Neskleidžia kvapo

„Molok“ konteineriai 4-5 kartus viršija įprastų požeminių konteinerių talpą. Dirvos temperatūra neleidžia bakterijoms daugintis, todėl konteineriuose esančios atliekos neskleidžia nemalonaus kvapo.

Konteinerio dangtis yra lengvas ir patogus naudoti. Jis savaime užsidaro, todėl visos atliekos yra patikimai uždarytos konteinerio viduje. Klientui pageidaujant, konteinerį galima užrakinti ir įprastu raktu, ir elektroniniu pulteliu.

Dėl savo konstrukcijos ypatybių „Molok“ taip pat suteikia galimybę išvengti tiek raustis konteineriuose mėgstančių benamių, tiek gardžių kąsnelių šiukšlėse ieškančių laukinių gyvūnų bei paukščių.

Konteinerio antžeminė dalis gali būti apipavidalinta skirtingomis medžiagomis – aliuminiu, natūralios medienos lentelėmis, tačiau Lietuvos rinkai VSA generalinis direktorius siūlo iš plastiko pagamintus konteinerius. „Kad nekiltų pagunda medienos arba metalo apipavidalinimą nuplėšti“, - aiškino D.Kriaučiūnas.

Pratina prie rūšiavimo

Anot jo, du „Molok“ konteineriai užima vietos kaip trys tradiciniai, bet jų tūris – kaip devynių dabartinių atliekų konteinerių.

Konteineriai gaminami įvairaus dydžio – nuo 300 litrų iki 5 kubinių metrų talpos. D.Kriaučiūnas sakė, kad lietuviai jau pratinasi prie šiukšlių rūšiavimo, todėl šalies rinkai bus siūlomas trijų – vieno mažo ir dviejų didesnių konteinerių komplektai. „Mažasis skirtas stiklui, o didieji – organinėms atliekoms ir antrinėms žaliavoms, tokioms kaip popierius, plastikas, metalas. Prie konteinerio gali būti tvirtinama dėžutė galvaniniams elementams surinkti. Taip Vakaruose daroma jau keleri metai“, - pasakojo VSA vadovas.

Bendrovė sieks šiukšlių išvežimo sutarčių 8 metams, per kuriuos nusidėvi konteineriai. Pasak D.Kriaučiūno, vieno mėnesio konteinerio nuoma kainuos apie 360 litų. „Vidutinio daugiabučio gyventojui tai kainuotų apie vieną litą per mėnesį“, - sakė jis.

Ar pritarti naujovei, per artimiausius mėnesius turėtų apsispręsti Vilniaus savivaldybė. Toks pat pasiūlymas bus pateiktas ir Klaipėdos valdininkams.

Manoma, kad, pradėjus naudoti „Molok“ technologiją, žmonės už šiukšlių išvežimą mokės daugiau.