„Gyvenamojo būsto rinka praėjusiais metais buvo aktyvi, o būstas brango panašiai tiek, kiek didėjo gyventojų pajamos. Galima teigti, kad nekilnojamojo turto rinka vystėsi subalansuotai. Tą patį matome analizuodami ir pernai suteiktų būsto paskolų portfelį. Dėl sparčiai augusių realiųjų gyventojų pajamų didėjo galimybes įsigyti nuosavą būstą, kartu ir žmonių optimistiniai lūkesčiai dėl ateities“, – komentuoja V. Žagūnis.

Banko duomenimis, pernai būstui Lietuvoje dažniausiai skolinosi šeimą turinys 30–35 metų asmenys. Vidutinė būsto paskolos vertė pernai, palyginti su užpernai, padidėjo daugiau negu 3 tūkst. eurų ir buvo 56,5 tūkst. eurų. Būsto paskola buvo imama vidutiniškai 23 metams.

Kaip pastebi V. Žagūnis, gyventojų pajamoms augant gerokai sparčiau negu būsto kainai, būstas šalyje tapo dar labiau įperkamas. Šiuo metu vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus, skolindamasis būstui 25 metams, mokėdamas penktadalio būsto vertės pradinę įmoką ir paskolai grąžinti skirdamas iki 30 proc. savo pajamų, Vilniuje gali įpirkti 48 kvadratinių metrų ploto būstą – dvigubai didesnį negu prieš dešimtmetį. Be to, šalyje auga ir prestižinės klasės būstų paklausa – pernai Vilniuje, nekilnojamojo turto plėtotojų duomenimis, tokių būstų nupirkta dvigubai daugiau negu užpernai.

Praėjusiais metais Lietuvos gyventojai dažniausiai skolinosi lėšų būstui įsigyti (79 proc. sudarytų būsto kredito sutarčių). 18 proc. naujų būsto paskolų buvo skirta namo statyboms, likusi dalis (3 proc.) – būsto remontui ir rekonstrukcijai, žemės sklypo būsto statybai įsigyti. Didžiausia dalis paskolų suteikta Vilniuje – 48 proc. visų praėjusiais metais Lietuvoje suteiktų būsto paskolų. 28 proc. paskolų buvo suteikta Kaune.