- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau žvejybos Baltijos jūroje kvotos būdavo skirstomos kasmet, o dabar suskubta paskirstyti jas laikotarpiui net iki 2019–ųjų.
Kreipėsi į būsimuosius vadus
Perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2017–2019 metams skirstymas numatytas šių metų gruodžio 15 dieną. Posėdis vyktų Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus patalpose.
Didžiajai daliai Baltijos jūros žvejų yra nesuprantamas toks skubotumas. Manoma, jog skubėjimas yra todėl, kad naujoji valdžia nespėtų imtis visus žvejus tenkinančių Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo sprendimų.
Dar nesusiformavus naujos valdžios institucijoms dalis žvejų jau kreipėsi į būsimąjį žemės ūkio ministrą ir būsimąjį Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininką. Prašoma, kad būtų atšauktas gruodžio 15 dienos posėdis dėl perleidžiamosios teisės galimybių skirstymo Baltijos jūroje.
Žvejai taip pat norėtų, kad perleidžiamosios žvejybos teisių galimybės keliems metams būtų skirstomos ne anksčiau nei nuo 2018 m. pradžios. Per tą laiką paaiškės naujosios Lietuvos valdžios ir ES Teisingumo teismo požiūris į Lietuvos kvotų skirstymo sistemą.
Laukia sprendimo iš ES
Skirstyti Baltijos jūros žvejybos kvotas dabar lyg ir būtų teisinis pagrindas. Mat 2016 metų birželio 29 dieną dabar jau kadenciją baigęs Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymo pataisas. Jos įteisino daugiau kaip 60 proc. strimelių ir šprotų kvotų skyrimą dviem žvejybos bendrovėms, kai likusioms 17-ai teks tik apie 30 proc.
Patys žvejai mano, kad likusios bendrovės su tokiomis kvotomis neišgyvens. Ir per keletą metų žvejybos sektoriuje darbo neteks apie 700 žmonių.
Dalis žvejų skundė 2013-2014 metų žvejybos kvotų skirstymo posėdžių protokolus ir yra laimėję teismus.
Yra apskųstas ir 2015 bei 2016 metų individualių žvejybos galimybių paskirstymas. Bet Vilniaus apygardos teisme kelios tokių paskirstymų bylos yra sustabdytos. Laukiama koks bus Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas.
2016 metų spalio 17 dienos nutartimi į Europos Sąjungos teisingumo teismą yra kreipęsis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Nepalankus įvertinimas
Daugelio žvejų nuomone, Lietuvoje yra sukurta, bendrai ES žuvininkystės politikai prieštaraujanti individualių žvejybos galimybių paskirstymo sistema.
Ar iš tiesų yra taip ir turėtų atsakyti Europos Sąjungos Teisingumo teismas.
Bet Lietuvoje sukurta žvejybos kvotų skirstymo sistema nenori laukti teisingo sprendimo iš ES aukščiausios teisinės institucijos. Ji imasi skirstyti kvotas dabar. Ir ne vienerių, o trejų artimiausių metų. Skubama kol naujoji Lietuvos valdžia dar nespėjus įsigilinti į procesus, kurie pastaraisiais metais kėlė didžiulę įtampą.
O kas bus, jei Europos Sąjungos Teisingumo teismo išvados bus nepalankios Lietuvoje priimto diskriminacinio Žuvininkystės įstatymo pataisoms? Vėl žuvininkystės sistema bus įvelta į teismus, nes niekas nenorės grąžinti jau paskirtų kvotų?
Juo labiau, kad Žuvininkystės įstatymo pataisos kėlė didelių abejonių ir Lietuvoje. Lietuvos specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) šiemet liepos 7 d. buvo pateikusi to įstatymo pataisų antikorupcinio vertinimo išvadą. STT įvardino, kad Žuvininkystės įstatyme yra korupcijos rizikos veiksnių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...