Neįkandami mokesčiai

Šiais skaitmenizacijos laikais vis dar galime susidurti su problema, kai atėjus į mažą krautuvėlę pardavėja pirštu parodys į užrašą "atsiskaitymas tik grynaisiais". Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos (LSVPA) vadovė Zita Sorokienė įsitikinusi, jeigu bankų įkainiai nebūtų tokie dideli, smulkieji verslininkai dažniau teiktų atsiskaitymo banko kortelėmis galimybę.

"Pardavėjui visiškai neverta matyti pirkėją, atsiskaitantį kortele, kai apmokama suma yra vos 1 ar 2 eurai. Paprasčiausiai mokesčiai yra dideli, todėl smulkieji verslininkai ir nenori tų skaitytuvų, o ne dėl to, kad jiems nebūtų patogu, kaip kartais sakoma. Jiems patogu, taip gal net ir daugiau pirkėjų pritrauktų, bet tuomet atsiranda mokesčiai, banko įkainiai. Jeigu pardavėjas prekiauja labai smulkiomis prekėmis arba smulkiomis paslaugomis, jam įsirengti banko kortelių skaitytuvus paprasčiausiai neapsimoka. Mes esame kalbėję daugelyje susitikimų dėl bankų įkainių. Jeigu bankai sako, kad toks atsiskaitymas yra labai patogus, o juo naudojamasi visame pasaulyje, tai tegul padaro minimalius įkainius. Jie yra gana didoki, kitose šalyse jie mažesni", – įsitikinusi Z.Sorokienė.

Pašnekovė taip pat pastebėjo, kad versle nereikėtų taip skubėti atitrūkti nuo grynųjų: "Nuvažiuokite į Vokietiją, Angliją, Daniją, ten pas smulkiuosius verslininkus netgi yra užrašyta, kad iki tam tikros sumos negalima atsiskaityti kortele, tik grynaisiais. Aišku, banko kortelės yra gerai, išvažiavai kažkur, tau nereikia vežiotis grynųjų. Vis dėlto mes pernelyg greitai norime atpratinti žmones nuo grynųjų – jie visur egzistuoja ir suteikia didesnę garantiją žmogui. Tiems prekybiniams santykiams žmonės turi turėti grynųjų, nes atsiskaitymai kortele vienareikšmiškai naudingi tik bankui. Iš dalies naudingi būtų ir smulkiajam verslui, galėtų privilioti daugiau klientų, jeigu nebūtų tokie dideli įkainiai."

Milžiniškos nuolaidos

Verslininkai bando įvairiausius būdus, kaip pritraukti klientus atsiskaityti grynaisiais. Vienas jų – įvairių nuolaidų taikymas. Pavyzdžiui, degalinių tinklas "Saurida" Alytuje taiko net 12 centų nuolaidą 1 l tiek benzino, tiek dyzelino, jeigu už juos bus atsiskaitoma ne banko kortele, o grynaisiais. Lietuviškų degalinių sąjungos (LDS) vykdomasis direktorius Vidas Šukys nuogąstauja, kad anksčiau visos operacijos, susijusios su grynųjų apskaita, buvo pigesnės nei bankiniai pervedimai.

Dabar bankai už bet kokią paslaugą ima mokesčius, stato savo sąlygas.

"Visą laiką mes turėjome problemą su bankiniais pinigų pervedimais, visą laiką kovojome už tai. Anksčiau nuolaida degalams mokant grynaisiais buvo vos ne iki 4, tuomet dar lietuviškų centų. Tai buvo daug. Anais laikais "Lukoil" degalinės vos ne pirmos paskelbė šitą "Pilk ir važiuok" variantą, taip pat kai kurie kiti tinklai taikė šį variantą. Inkasavimas ir visos grynųjų operacijos kainavo pigiau nei bankinės transakcijos. Dabar negirdėjau, kad masiškai šis reiškinys taip vyktų, bet jei stengiamasi kažkur taip sutaupyti, tai čia nebūtų nieko naujo", – teigė V.Šukys.

"Anksčiau su Lietuvos banku labai didelį konfliktavome dėl to, nes turėdavome sumokėti papildomai 4 centus nuo 1 l už pervedimą. Dar buvo visokių mokesčių nepriklausomai nuo sumos. Nors nuo praeitų metų įsigaliojo ES direktyva, kad tie atsiskaitymai būtų visiems vienodi, tačiau Lietuvos bankai nenusileido iki tokio lygio, kuris buvo priimtas ES sprendimu", – sakė V.Šukys.

Bankai daro tai, ką nori

LSVPA vadovė įsitikinusi, kad bankai sudaro sąlygas, palankias tik jiems, o įkainiai, palyginti su ankstesniais metais, nesumažėjo, o dar labiau kerta per smulkiųjų verslininkų kišenes.

"Dabar bankai už bet kokią paslaugą ima mokesčius, stato savo sąlygas. Tai yra vienareikšmiškai vienpusės sutartys. Nenori, gali nesiderėti, bet jie sudaro sutartis, o ne klientas. Galbūt su didesniu verslu ir sudaro, kur didesni pinigai cirkuliuoja, gal pas juos susitarimai galimi ir jie būna, bet pas mus yra situacija tokia, kad visam smulkiajam verslui įkainiai yra dideli, krepšeliai nenormalūs", – nuogąstavo Z.Sorokienė.

"Bankai turėtų permąstyti visą šį dalyką, jeigu nori pagelbėti smulkiajam verslui, kaip deklaruoja. Bet jei tai verslininkui kerta per kišenę, tai jis, siekdamas išsilaikyti rinkoje, priima sprendimus. Kartais žmogus ateina, sako, kad gali tik kortele atsiskaityti, bet verslininkas neturi tokios galimybės dėl įkainių, nes jis pasiskaičiuoja, ar jam tai apsimoka. Tegul bankai padaro, kad nebūtų taikomi mokesčiai nuo kažkokios sumos, pavyzdžiui, nuo 50 eurų. Tegul leidžia tam smulkiajam verslui gyvuoti", – pridėjo ji.

LDS direktorius nuogąstavo, kad anksčiau jau buvo keltos diskusijos, kai Lietuvos bankininkai turėjo labai didelį apetitą. Tuomet bankiniams pervedimams Lietuvos bankas siūlė nuolaidą, tačiau kiti bankai su tuo nesutiko.

"Po naujų ES direktyvų situacija nelabai pagerėjo, nes pas mus, kaip visada Lietuvoje, pakalbėjus su bankininkais, jie leido suprasti, kad kaip norės, taip ir darys. Bet jie rado ir kitų būdų, kaip verslą įvaryti į kampą. Pavyzdžiui, pinigų išgryninimas daug kainuoja, tai tuomet aš jau ieškočiau galimybių, kaip tuos grynuosius pasiimti, kad nereikėtų imti iš banko", – teigė V.Šukys.