Iš rytinės Baltijos uostų vienintelė Klaipėda per septynis mėnesius dar išlaikė teigiamą krovos lygį.

Nors liepą Klaipėdos uosto krova buvo 365 tūkst. tonų arba 12 proc. mažesnė nei pernai, o kartu su Būtingės naftos terminalu – 371 tūkst. tonų arba 9,4 proc. mažesnė, tiek Klaipėdos uostas vienas, tiek kartu su Būtingės naftos terminalu išlaikė teigiamas krovos tendencijas.

Per 7 mėnesius Klaipėdos uostas krovė 25 tūkst. tonų daugiau nei pernai, arba 0,1 proc., o kartu su Būtingės naftos terminalu – 1 mln. tonų arba 4,2 proc. daugiau nei pernai.
Didžiausias šių metų krovos kritimas Klaipėdos uoste fiksuotas gegužę. Dabar krova jau pamažu didėja, nors nuo praėjusių metų atsilikimas ryškus. Pernai per mėnesį būdavo kraunama per 3 mln. tonų, šiemet pastaruosius tris mėnesius – kiek daugiau nei 2,6 mln. tonų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas teigė, kad krovos sumažėjimą lėmė objektyvios priežastys – pasaulio rinkose gerokai krito baltarusiškų trąšų paklausa. Uoste gerokai mažiau – net 535 tūkst. tonų – krauta natūralių ir chemijos trąšų. Pernai trąšos per 7 mėnesius buvo pagrindinis Klaipėdos uosto, įskaitant ir Butingę, krovinys. Jos sudarė 4,85 mln. tonų. Po jų sekė naftos produktai (4,77 mln. tonų), Būtingės terminalo nafta (4,31 mln. tonų). Šiemet daugiausiai krauta žalios naftos Būtingėje (5,29 mln. tonų), naftos produktų Klaipėdoje (4,84 mln. tonų), o trąšos jau nusirito į trečią vietą (4,31 mln. tonų).

"Gali būti, kad dėl rimtų pokyčių trąšų rinkoje, jų krova greitai atsistatys. Jau šį mėnesį turėtų vykti derybos su Kinijos trąšų vartotojais. Tikimasi, kad trąšų kainos pasaulinėje rinkoje sumažės. Pokyčiai turėtų prasidėti jau rugsėjo mėnesį" – vylėsi A.Drungilas.

Trąšų krovos kritimas yra neprognozuotas dalykas. Prieš penkis mėnesius Klaipėdos uoste lankęsis Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius optimistiškai kalbėjo apie šios šalies krovinių srautų didėjimą per Klaipėdos uostą. Jis teigė, kad tikimasi ir trąšų krovos augimo, nes "Belaruskalij" įsigijo 30 proc. trąšų krova Klaipėdos uoste besispecializuojančios bendrovės "Birių krovinių terminalas" akcijų.

Niekas negali žinoti, kokie pokyčiai vyks recesijos dar vis kamuojamoje pasaulinėje rinkoje. Teigiamas pokytis yra tas, kad  Klaipėdos uoste didėjo žemės ūkio produktų eksportas. Šiemet jis didesnis net 595 tūkst. tonų arba 81 proc. Žemės ūkio produktai šiemet uoste sudarė 1,33 mln. tonų ir pirmą kartą aplenkė tokį krovinių segmentą, kaip naudingų iškasenų ir statybinių medžiagų krova. Ne konteineriai, kaip planuota anksčiau, o žemės ūkio produktai Klaipėdos uoste tapo HUB-u (krovinių skirstymo centru).

Vis prisimenama, kaip birželį Klaipėdos uoste prie naujojo laivų krovos bendrovės "Bega" pirso lankėsi didelis "Panamax" laivas "Medi Kobe", iš kurio kroviniai buvo perkrauti į mažesnius laivus ir išplukdyti į kitus Baltijos šalių uostus. Tai visiškai naujo tipo krova Klaipėdos uoste.

Jei kitais metais, kaip planuota, pradės veikti ir konteinerių paskirstymo centras, jis, kaip prognozavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, Klaipėdos uosto krovą kilstelės į naują lygmenį.