Praėjus dvejiems metams po banko "Snoras" griūties aiškėja, kad jo savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas banko turtu naudojosi lyg nuosavu. Spėjama, kad tą žinojo pavogtus turtus priglaudęs Šveicarijos bankas, žinoma tarptautinė audito kompanija, net aukšto rango pareigūnas.

Taikiklyje – Šveicarijos bankas

Kuo daugiau pradingusių "Snoro" pinigų iškapstyti turinčio banko bankroto administratoriaus Neilo Cooperio taikiklyje – senas tradicijas turintis Šveicarijos bankas "Julius Baer". N.Cooperis jį kaltina neužkirtus kelio nusikaltimui ir reikalauja grąžinti 829 mln. litų.

"Snoro" bankroto administratorius "Kauno dienai" santykių su banku "Julius Baer" nekomentavo, teigdamas, kad kortų atskleidimas ir viešumas gali sutrukdyti išieškoti lėšas, tačiau N.Cooperio pretenzijos Šveicarijos bankui yra vieša paslaptis. Pats "Julius Baer" savo ataskaitoje tvirtina, kad jam pareikšta pretenzija iš "užsienio bendrovės likvidatoriaus, kuris teigia, kad bankas nesutrukdė dviem jo klientams neteisėtai pasisavinti užsienio bendrovės turtą".

Įtartini pinigų keliai

Likus aštuoniems mėnesiams iki žlugimo, 2011 m. kovą, "Snoras" nurodė savo balanse turintis 1,3 mlrd. litų vertės vertybinių popierių, kurie saugomi dviejuose Šveicarijos bankuose: "Julius Baer" (897 mln. litų vertės) ir "SYZ&CO" (399 mln. litų).

Sandorių su šveicarais skaidrumu suabejojęs Lietuvos bankas kreipėsi į Šveicarijos finansų priežiūros tarnybas, kurios atsakė, kad "Snoras" su nurodytais bankais neturi jokių vertybinių popierių sutarčių. Toks atsakymas piršo mintį, kad šis turtas "Snorui" jau seniai nebepriklausė, o pinigai už juos nukeliavo kažkur kitur. Tuo metu "Snoras" atkakliai kartojo, kad vertybiniai popieriai tebėra Šveicarijos bankuose.

Lietuvos bankas pareikalavo, kad vertybiniai popieriai tų pačių metų rugsėjį būtų pervesti į Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą. Iki nurodytos datos Lietuvą pasiekė tik dalis vertybinių popierių 0,33 mlrd. litų sumai. Įdomiausia, kad jie atkeliavo ne iš Šveicarijos, o iš Austrijos ir Vokietijos bankų "Raiffeisen" bei "Commerz". Pastarasis bankas tuo metu vertėsi itin sunkiai. Po Europą sukrėtusios ekonomikos krizės jį gelbėjo ir iš dalies nacionalizavo Vokietijos vyriausybė.

Galėjo sustabdyti anksčiau

Neteisėtą pinigų nutekėjimą į Šveicariją turėjo pastebėti 2010 m. "Snoro" finansinių ataskaitų auditą atlikusi bendrovė "Ernst & Young Baltic". "Kauno dienos" turimi duomenys leidžia spėti, kad "Snoras" audito kompanijai nepateikė pakankamų įrodymų, kad vertybiniai popieriai saugiai guli Šveicarijos bankuose, tačiau auditas buvo patvirtintas. Vėliau atlikus tyrimą Lietuvos auditorių rūmai panaikino auditą atlikusio Ramūno Bartašiaus auditoriaus vardą bei pavedė "Ernst&Young Baltic" ištaisyti nustatytus trūkumus.
"Ernst&Young Baltic" finansinių "Snoro" ataskaitų audito detalių nekomentuoja, tačiau teigia, kad auditorius savo darbą atliko surinkęs pakankamai duomenų.

"Esame įsitikinę, kad auditas buvo atliktas pagal galiojančius audito standartus ir laikomės savo audito nuomonės, kuri buvo pareikšta 2011 m. kovo 10 d.", – raštu dienraščiui atsakė "Ernst&Young Baltic".

V.Antonovo ir R.Baranausko perdavimo Lietuvai klausimą sprendžiančiam Londono Vestminsterio magistrato teismui pateiktais duomenimis, pinigai neteisėtai iš "Snoro" buvo pumpuojami ir 2011 m. vasarą. Jei 2010 m. "Snoro" auditas būtų buvęs kitoks, paskutinėms pinigų perlaidoms galėjo būti užkirstas kelias.

Įtariama, kad prieš "Snoro" savininkų neskaidrius veiksmus akis galėjo užmerkti ne tik auditorius. Šiais metais Vilniaus apylinkės teismą pasiekė byla, kurioje piktnaudžiavimu kaltinamas buvęs Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas. Posėdžiai uždari, juose nagrinėjama informacija neviešinama, tačiau yra žinoma, kad vienas pagrindinių bylos elementų – nuslėptos "Snoro" ir Šveicarijos banko sąsajos. Šaltinių teigimu, K.Ramonas žinojo apie įtartiną "Snoro" savininkų veiklą, tačiau nuslėpė tai nuo Lietuvos banko. Todėl reali "Snoro" finansinė padėtis Lietuvos bankui tapo žinoma kur kas vėliau, nei galėjo būti.

Pildė asmenines sąskaitas

Po to, kai V.Antonovas ir R.Baranauskas buvo sulaikyti Londone, tuometis Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad "Snoro" savininkai banko indėlininkų pinigais finansavo kitus verslus, kuriuos valdė jų patikėtiniai. Vėliau ėmė aiškėti, kad "Snoro" turtas buvo naudojamas kaip užstatas paskoloms gauti. Teisiamųjų perdavimo Lietuvai klausimą sprendžiančiame Londono teisme Lietuvos interesams atstovaujantis Johnas Hardy teigia, kad sumanius, bet abejotino teisėtumo būdus naudoję V.Antonovas ir R.Baranauskas iš "Snoro" į Šveicarijos bankus iš viso perpumpavo 1,7 mlrd. litų. Visi jie atgulė asmeninėse partnerių sąskaitose. Tuo metu bankų veiklą prižiūrinčios institucijos toliau buvo mulkinamos, kad visas turtas yra "Snoro" žinioje.

"Mūsų atlikti tyrimai patvirtino, kad vertybiniai popieriai, nors buvo įsigyti banko vardu ir banko lėšomis, buvo perleisti, tačiau ir toliau buvo apskaitomi kaip banko turtas", – raštu "Kauno dienai" atsakė N.Cooperis.

Bylos duomenimis, nuo 2008 m. vidurio V.Antonovas ir R.Baranauskas atliko keliasdešimt pervedimų į savo asmenines sąskaitas Šveicarijos bankuose. Pervedimų sumos svyravo nuo 10 iki 74 mln. eurų. Paskutinis pervedimas atliktas 2011 m. vasarą. J.Hardy tikina, kad ši vagystė galutinai sugriovė "Snorą".

"Tam tikras turtas vis dar lieka Šveicarijoje, tačiau jis yra įšaldytas Šveicarijos prokuroro", – teigia N.Cooperis.

Į Lietuvą šiemet negrįš

Įtartinos egzistuojančios ir neegzistuojančios finansinės gijos "Snorą" siejo ne tik su "Julius Baer" ir "SYZ&CO", bet ir kitais užsienio bankais. N.Cooperis jų pavadinimų kol kas neatskleidžia. Nuo detalių komentarų apie "Snoro" veiklą susilaiko ir Lietuvos bankas.

"Kol vyksta tyrimas, susilaikome nuo komentarų apie bankrutavusio banko "Snoras" veiklos atskirus epizodus, kurie gali būti nagrinėjami ir ikiteisminio tyrimo metu", – į "Kauno dienos" klausimus apie "Snorą" atsisakė atsakyti Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus viršininkas Mindaugas Milieška.

Tyrimas ir teismo procesas gali užsitęsti labai ilgai. V.Antonovo ir R.Baranausko perdavimo Lietuvai klausimą sprendžiantis Londono teismas verdiktą paskelbs sausio 20 d., tačiau sprendimas greičiausiai netenkins kurios nors proceso dalyvių pusės, todėl beveik neabejojama, kad nutartis bus apskųsta.

Įtariamieji

V. Antonovas ir R. Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl piktnaudžiavimo, banko "Snoras" didelės vertės turto pasisavinimo – apie 1,7 mlrd. litų, bendrininkavimo, veiklos organizuotoje grupėje, dėl apgaulingo AB banko "Snoras" buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo ir netikrų dokumentų padirbimo bei jų panaudojimo.

Pinigus taškė prabangai

Už "Snoro" pinigus buvo perkami banko veiklai visiškai nereikalingi prabangūs daiktai. Pavyzdžiui, sportiniai automobiliai "Spyker".

Spalį sėkmingai baigėsi "Spyker C8 Laviolette LM85" pardavimo aukcionas. Už egzotišką oranžinės ir juodos spalvos sportinį kupė pervesta 414 tūkst. litų.

Tai antrasis sportinis "Spyker" automobilis, kurį pavyko parduoti aukcione Nyderlanduose. Liepą už juodąjį "Snorui" priklausiusį "Spyker" automobilį buvo gauta 376 tūkst. litų. Iš viso už abu vienetinius automobilius bankui sugrįžo daugiau kaip trys ketvirtadaliai milijono litų.

"Džiaugiamės, kad šiems išskirtiniams automobiliams buvo surasti pirkėjai ir mums pavyko sugrąžinti reikšmingą sumą banko kreditoriams, – sakė Neilas Cooperis, banko "Snoras" bankroto administratorius. – Kita vertus, vien faktas, kad bankui priklausė tokie egzotiški automobiliai, kelia susirūpinimą, nes vargu ar jie buvo reikalingi tiesioginei banko veiklai. Jie aiškiai parodo buvusių pagrindinių banko akcininkų požiūrį į "Snoro" turtą ir jo naudojimą asmeninėms reikmėms. Tai paprasčiausiai pernelyg didelė ekstravagancija, kokią labai dažnai matome bankrutuojančiose įmonėse."

Parduotas sportinis "Spyker" automobilis pagamintas 2009 m. Tai septintasis iš vos keturiolikos šios serijos automobilių. 406 AG galios dvivietis kupė, nuvažiavęs tik 440 km, turintis 4,2 l darbinio tūrio 8 cilindrų "Audi" variklį. Automobilis išvysto maksimalų 300 km/val. greitį, iki 100 km/val. įsibėgėja per 4,5 sek.

Abu sportiniai automobiliai, priklausę bankui "Snoras", buvo rasti vieno iš bankui priklausiusių butų garaže sostinės senamiestyje.
Šaltinis: "Snoras"