- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vidutinis svertinis biudžetinėse įstaigose ar seniūnijose dirbančių socialinių darbuotojų darbo užmokestis su priemokomis „į rankas“ 2020 metų pirmą ketvirtį siekė 782 eurus, kai 2019 metų pabaigoje sudarė 704 eurus.
Tokius duomenis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė savivaldybių administracijos.
„Bendra tendencija savivaldybėse yra teigiama, tačiau socialinių darbuotojų darbo užmokestis dar atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris šių metų pirmą ketvirtį siekė 879 eurus „į rankas“.
Norėtume paraginti savivaldybes būtinai nukreipti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimui piniginei socialinei paramai nepanaudotas lėšas, kaip kad nustatoma įstatymu, taip pat, jei yra galimybių, panaudoti savivaldybių lėšas. Nors socialinis darbas yra ilgai trunkanti, tačiau labai tvari investicija, nes tai padeda pakilti iš bėdų šeimoms, žmonėms, išėjusiems iš įkalinimo įstaigų, prisideda prie negalią turinčių gyventojų integracijos visuomenėje, senjorų savarankiškumo stiprinimo“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Didžiausi atlyginimai socialiniams darbuotojams iš biudžetinių įstaigų ir seniūnijų mokami Vilniuje (1046 eurai „į rankas“), Panevėžio mieste (928 eurai), Vilniaus rajone (918 eurų), Marijampolėje (880 eurų), Šiaulių rajone (859 eurai), Kaune (856 eurai), Klaipėdoje (851 euras), Rokiškio bei Kretingos rajonuose (836 eurai).
Mažiausias darbo užmokestis mokamas Kazlų Rūdoje (638 eurai „į rankas“), Šalčininkų rajone (701 euras), Molėtų rajone (702 eurai), Alytaus rajone (706 eurai), Prienų rajone (707 eurai), Raseinių rajone (708 eurai), Lazdijų rajone (710 eurų), Zarasų rajone (712 eurų), Širvintų rajone (715 eurų) ir Ignalinos rajone (718 eurų).
Vienas įspūdingiausių šuolių buvo Panevėžio mieste, kur vidutinis darbo užmokestis „į rankas” kilo nuo 772 eurų pernai metų pabaigoje iki 928 eurų šių metų pradžioje, Pakruojo rajone – nuo 651 iki 795 eurų „į rankas“, Zarasų rajone – nuo 571 iki 712 eurų „į rankas“, Elektrėnuose – nuo 688 iki 826 eurų „į rankas“.
Kai kur vidutinis darbo užmokestis mažėjo – pavyzdžiui, Kauno mieste – nuo 863 iki 856 eurų, Kauno rajone – nuo 948 iki 840 eurų, Kazlų Rūdoje – nuo 731 iki 638 eurų. Kauno mieste ir Kauno rajone taip galėjo nutikti dėl metų pabaigoje išmokamų priemokų, Kazlų Rūdos atveju mažėjo pareiginė alga su kintamąja dalimi.
Socialinių darbuotojų, dirbančių biudžetinėse įstaigose ir seniūnijose, darbo užmokestis yra mokamas iš savivaldybių biudžetų pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą, kuris nustato minimaliąsias koeficientų ribas. Šioje srityje įstatymų reguliavimas nesikeitė.
Socialinių darbuotojų darbo užmokestis taip pat priklauso nuo bazinės pareiginės algos dydžio, kuris nuo pernai didėjo nuo 173 iki 176 eurų.
Teigiamos įtakos darbo užmokesčio didėjimui turėjo ir mažesni mokesčiai: bazinis neapmokestinamųjų pajamų dydis augo nuo 300 eurų pernai iki 350 eurų šiais metais. Tai suma, kuria darbo užmokestis nėra apmokestinamas gyventojų pajamų mokesčiu. Neapmokestinamasis pajamų dydis kiekvienam asmeniui priklauso nuo darbo užmokesčio dydžio (kuo mažesnis darbo užmokestis, tuo neapmokestinamasis pajamų dydis didesnis) ir asmens darbingumo lygio, jeigu toks nustatytas.
Nuo 2019 metų taip pat galioja Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostata, kuria reikalaujama ne mažiau nei 20 proc. nuo piniginei socialinei paramai nepanaudotų lėšų skirti socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo užmokesčio didinimui ir darbo sąlygų gerinimui bei socialinių išmokų specialistų atlyginimų kėlimui.
2019 metais šio reikalavimo laikėsi vos trečdalis savivaldybių – kaip jo laikomasi 2020 metais, paaiškės surinkus visą informaciją apie piniginei socialinei paramai tiesiogiai nepanaudotas savivaldybių lėšas ir tolesnį jų paskirstymą.
Norėdama paspartinti socialinių darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ministerija kasmet skiria lėšų su šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų ir atvejo vadybininkų savivaldybėse darbo užmokesčio didinimui. 2020 metais šiam tikslui iš valstybės biudžeto skirta 23,7 mln. eurų. Tai skatina savivaldybes didinti darbo užmokestį ir kitų sričių socialiniams darbuotojams.
2020 metais Vyriausybė taip pat paskirstė 2,9 mln. eurų savivaldybių pavaldumo socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų premijoms už ypač svarbių užduočių vykdymą ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu. Tai apima ir socialinius darbuotojus. Tačiau premijos į vidutinių atlyginimų statistiką už pirmą ketvirtį nepatenka.
Lietuvoje įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 4 tūkst. socialinių darbuotojų.
Primename, kad socialiniai darbuotojai nėra tapatu individualiosios priežiūros personalui, tai skirtingos pareigybės.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime – siūlymas drausti anglį ir durpes deginti tik kurortuose ir didmiesčiuose
Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose &scaron...
-
Rezoliucijos projektas: naudojant dirbtinį intelektą raginama laikytis vienuolikos principų1
Seimui siūloma priimti rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto technologijų naudojimo viešajame sektoriuje. ...
-
Pasienyje su Baltarusija vilkikai eilėje gali laukti per 100 valandų10
Šeštadienio rytą Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės postų palaukimo aikštelėse, eilėse stovėjo po 750 transporto priemonių, pranešė Pasienio kontrolės punkto direkcija. Jos skaičiavimu, Medininkų pasieni...
-
Ragina verslus imtis su tvarumu susijusių pokyčių: juos ignoruojantiems – liūdni scenarijai1
Verslams, kurie su tvarumu susijusiems pokyčiams nesiruošia, ekspertai žada nepalankius scenarijus. Anot jų, neįsivertinus įmonės daromo poveikio aplinkai ir žmonėms, nenustačius tikslų tą poveikį mažinti, ilguoju laikotarpiu verslas nebesu...
-
Premjerė sako turinti alternatyvas LSMU, jeigu šis perleistų sklypą „Rheinmetall“7
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybė yra parengusi alternatyvas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), jeigu šis sutiktų perleisti savo valdomus valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone, kad čia galėtų įs...
-
G. Nausėda teigiamai vertina galimybę pratęsti bankų solidarumo mokestį7
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina siūlymą pratęsti bankų solidarumo mokestį, kaip vieną iš galimybių ieškant papildomų lėšų gynybai. Taip pat jis tikino teigiamai vertinantis ir pelno mokesčio didinimą. ...
-
Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse12
Penktadienį Kaune atidarytas didžiausias elektromobilių įkrovimo parkas Baltijos šalyse. ...
-
Pasirašytas susitarimas dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbant nuotoliu užsienyje
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pasirašė bendrąjį Europos Sąjungos (ES) susitarimą dėl socialinio draudimo išsaugojimo dirbantiems nuotoliniu būdu iš užsienio. ...
-
S. Skvernelis: gynybos mokestis gali apimti akcizų didinimą, bet ne kuro
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad dalį gynybos poreikiam reikalingų lėšų būtų galima surinkti padidinus kai kuriuos akcizus, tačiau ne kuro. ...
-
Apklausa: tik 3 proc. Lietuvos gyventojų visiškai neatsiskaitinėja grynaisiais pinigais3
Grynaisiais pinigais visiškai neatsiskaitinėja ir elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, rodo „Spinter tyrimų“ atlikta gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Urbo bankas (buvęs Medicinos ba...